Vis daugiau kyla diskusijų, kaip geriau pilstyti alų ar naudojant azotą ar CO2. Jau daugelis barų pilsto Guinness, Murphy alus su azotu ir net skardinėse galime nusipirkti tokio alaus. Kiti beveik visi alūs daugumoje barų pilstomi naudojant visų gerai žinomą CO2 sistemą.
Manau daugeliui žmonių yra smagu stebėti, kaip jiems įpiltas Guinness, Murphy bokalas ( vienas pliusų, kai sėdi prie baro) iš pilno putų po truputį virsta pilnu bokalu alaus su standžia puta. Galima sakyti, kad Lietuvoje prakalbus apie pilstymą azotu, pirmas pavyzdys būna Guinness (beje, patarčiau pamėginti paragauti alaus iš skardinės užgazuotos azotu ir butelio su CO2, manau daugumai atrodys tai, kaip dvi visiškai skirtingos rūšys).
Azotu pilstomas alus suteikia pilnumo jausmą, alus atrodo tirštesnis burnoje, pabrėžiamas kreminė tekstūra ir tolygiai pasiskirsto visi alaus skoniai, tuo tarpu pilstant su co2 alus sukelia rūgštingumą, tačiau labiau atskleidžiamas aromatas. Todėl dažniausiai azotu turėtų būti pilstomi alūs, kurie yra stiprūs savo salykline baze (stoutai, porteriai, biteriai) nei išskirtiniu apynių atžvilgiu (IPA). Azotas nuslopina šiek tiek apynius, tai taip paprasčiau savo draugus galite pripratinti prie vis kartesnių alų. Beje, kadangi alus su co2 būna labiau išraiškingesnis, tai jį galima pateikti žymiai šaltesnį (kai alus pateikiamas labai šaltas, tai yra nuslopinami jo aromatinės savybės).
Pati tradicija galima sakyti kilusi iš Anglijos, nes ten alus buvo laikomas medinėse statinėse ir iš jų išpumpuojamas rankine pompa (oru), tačiau dėl oro sąlyčio su alum reikia bačkas išpilstyti per dieną, kitaip alus oksiduojasi. Galima įsivaizduoti, kokie seniau buvo barmenai, kuriems visą alų reikdavo užpumpuoti iš rūsių savomis rankomis 🙂 Beje tokią sistemą naudoja kai kurie namų aludariai ar Ramūnas Čižas ( Čižo alus ). Ir alūs automatiškai nebuvo per daug gazuoti ir ne tokie šalti (rūsio temperatūra). Tad nuo to pirmiausia paplito Anglijoje jų populiarių alų pilstymas azotu, siekiant išlaikyti angliško alaus palikimą. Dabartinės barų sistemos leidžia sumaišyti CO2 ir azoto dujas (dažniausiai maišoma 75 procentai azoto ir 25 procentai CO2).
Reikia pirmiausia suprasti, kad azotu alus prisotinimas kitaip nei CO2, alus yra atšaldomas iki 0 C laipsnių ir labai dideliu slėgiu įpurškiamas azotas. Todėl namų aludariams jį naudoti yra pakankamai sudėtinga. Taip pat baruose azotas naudojamas, kaip alaus išstūmėjąs iš keg‘ų. Jei vietoj to naudojamas co2, tai alus, kol nukeliauja nuo kego iki bokalo žymiai daugiau būna karbonizuotas (pvz. kiek gali užsikarbonizuoti alus Portobello, kurio alus saugomas rūsyje).

Kiek teko girdėti, tai azotu pilsto Varniukus Pakruojyje ( alaus darykla Davra), o Vilniuje Alaus kolonėlė visus alus pateikia su azotu (verta kiekvienam apsilankyti ir pajusti kaip azotas pakeičia alų), Būsi trečias taip pat savo alų pilsto azoto pagalba.
Info paimta iš čia:
http://www.craftbeer.com/…/good-beer-gas-nitro-beers-explai…
http://byo.com/stories/issue/item/1492-the-nitrogen-effect