Sėdėjau antradienį protmūšyje Šimo Bare ir galvojau, kuo gi šis baras toks žavus? Kuo gali traukti baras, į kurį važiuoji iš Pavilnio ar Lazdynų? Juk centre pilna barų, bet vis tiek užsuki į Šimą. Kažkokiu išskirtiniu alumi, kurio gali įsigyti tik jame tikrai nerasite, na, o panašaus stiliaus barų, manau, rastum Vilniuje ne vieną.

Galvojau toliau. Galvojau. Na, pagalvojau, kad gi viskas su tuo Šimo baru viskas yra gerai. Šildžiau savo nugarą prie krosnelės ir suvokiau, kad esu tokiam tikram bare, kokį įsivaizduoju esant tarsi vieną iš teminių, stilingų, šiltų barų užuomazgų Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje ar pan. (nors niekad ten nebuvau). Šimas tikrų tikriausias baras ne pagal savo išvaizdą, iškabą ar siūlomą asortimentą, bet pagal savo sielą. Baras gimsta ir turi sielą! Kai siela per baro egzistavimą taip ir neatsiskiria – nedingsta ir lankytojai. Ši vieta neskirta vieną kartą užsuksiančiam barų kritikui, ar paprastam praeiviui, kuris užeis pirmą ir paskutinį kartą. Šimas – bendruomenės susibūrimo vieta, kur vyrai ateina pabūt vyrais (be Linos dažniausiai būna viena ar retsykiais dvi moterys!). Tai vieta, į kurią ateini bent kartą per savaitę susitikti pažįstamą ir pasišnekėt. Vieną dieną bare gali būti tik klientu ir išgerti kelis bokalus, kitą dieną gali pravesti protmūšį ar supažindinti su alaus gėrimo kultūra. Tai padori ir netgi, sakyčiau, solidi vieta, nes joks smirdantis be PGV asmuo ar intelekto nesužalotas jaunuolis neleis sau išleisti poros eurų už bokalą. Ir čia suveikia magija, kad visi užėję sako vienam bokalui, bet išeini tik po kelių ar keliolikos (aš ne toks). Tik Pašilaičių vyrai gali išgerti virš dvidešimt bokalų (bent kaip fiksuoja rekordų lenta). Manau tokios vietos Pašilaičiams pavydi ne vienas Vilniaus rajonas. Ir jis tikrai skiriasi nuo daugelio centro kabokų, nes jis turi savo bendruomenę, savo alaus mylėtoją!

Laisvės pr. 88, Vilnius