Žalvarinis

Mintys apie gerus dalykus

Vilkmergės alaus Senovis, Porteris, Grand Cru, Aromatinis IPA ir Vyšnių Kriek ragavimas

Vieną savaitgalio vakarą paskyrėme Vilkmergės alus degustacijai. Ragavome tamsų altbier‘ą „Senovinis“, nebegaminamą „Porteris“ bei tris limituoto leidimo alaus rūšis „Grand Cru“ , „Aromatinis IPA“, „Vyšnių Kriek“ .
Pirmiausia pradėjome nuo Senovinio ir Grand Cru (kas dar nežino, tai „Crandu Cru“ alus buvo sukurtas iš „Senovinio“ alaus bazės, tik jam brandinant įdėta ąžuolo drožlių).
„Senovinis alus“ (Altbier)
Aromatas
Sodrus salyklo aromatas, apyniai kvepia aštrokai.
Išvaizda
Skaidri vario-rudos spalvos, puta nedidelė laikosi visą degustacijos laiką
Skonis
Labai gerai subalansuoti visi penki panaudoti salyklai taip pat neblogai priderintas apynių žoliškumas, bet apynių kartumas ir vėl taikytas į mases, turbūt, bijant padaryt alų šiek tiek kartesnį, kaip derėtų stiliui.
„Crand Cru“ (Altbier su ąžuolo drožlėmis)
Aromatas
Tamsios duonos plutos, medžio kvapai pasklinda taurėje.
Išvaizda
Skaidri vario-rudos spalvos, puta nedidelė laikosi visą degustacijos laiką
Skonis
Neabejotinas vakaro lyderis, kurio aromatas ir skonis gerokai pranoko mūsų lūkesčius. Skonyje jaučiasi duonos bei medžio skoniai, o poskonyje lieka nedidelis riešutų skonis. Alus švelniai karbonizuotas.
Šių, tą pačią bazę turinčių gaminių, neįmanoma supainioti. „Grand Cru“ aromatas ir skonis yra turtingas, sodrus, darniai suskamba ąžuolo natos. Ar tiek verta mokėti už ilgiau brandintą alų – spręsti jums. Aš mokėjau ir nesigailiu.
Kitas ragautas alus – „Aromatingas IPA“ (Indian pale ale)
Išvaizda
Tamsiai geltonos, gintarinės spalvos alus su didele puta.
Aromatas
Pauosčius nosį pasiekia neintensyvi kvapų puokštė, tai medžio, žemės, žoliški aromatai. Visiškai neįprasti aromatai šiam stiliui, bent kiek teko ragauti.
Skonis
Po tokių aromatų tikisi ir įdomaus skonio, bet pajunti tik nedidelį buką (čia, kai tikiesi ir negauni, tinkamesnio žodžio nerandi…) kartumą. Kartumas lyg ir atsiranda, bet kaip netikėtai atsirado, taip netikėtai jis ir dingsta. Burnoje lieka lyg būtum, ką tik valgęs granolos (medus, riešutai, kviečiai). Deja, šiam alui nepavyko net iš toli pagulėti prie IPA stiliaus alaus.
„Porteris“ (Porter)
Išvaizda
Tamsiai rudos spalvos su nedidele ilgai besilaikančia puta.
Aromatas
Kaimiškos duonos kvapai užlieja nosį
Skonis
Duonos kartumas susimaišęs su saldumu ir vienas kitą papildo. Pilno kūno alus gomuryje jaučias aksominis, minkštas, šiek tiek kartokas. Nesupratau, kodėl Vilkmergė nusprendė šį alų išimti iš prekybos? Deja, tai buvo paskutinis mano išsaugotas butelys.
Ir paskutinis, desertui buvo paliktas „Vyšnių Kriek“ (Kriek Lambic)
Išvaizda
Šviesios raudonos vyšnių spalvos alus su nedidele puta.
Aromatas
Tai lyg karštą vasarą atsidarytum naminį mamos (močiutės) vyšnių kompotą.
Skonis
Gerdamas galvoji lyg geri vyšnių uogienę, na tai tarsi gertum aromatizuotus sidrus. Kartumas tik vos vos jaučiasi gomuryje. Nežinau, kodėl pavadinime reikia dėti žodį Kriek ir taip klaidinti lietuvius pažindinant su šiuo stiliumi? Na kam? Net sunkiai pavadinčiau tai vaisinimui alumi, tiesiog per daug pridėta kvapiklių. Pridedi kvapiklių, dažiklių, pamiršti, kad gamini alų – va ir gavosi tas, kas gavosi…
Apibendrinant visą degustaciją galiu pasakyti, kad Vilkmergės „Senovinis“ ir „Grand Cru“ uždavė smalsumą, kad Vilkmergė bus dar vienas įdomus bravoras. Bet paskutinės dvi naujienos (Aromatinis IPA ir Vyšninis Kriek) tikrai nuvylė, kai stilius užrašomas tik etiketėje, o aluje to visai nebandoma padaryti. Tai lyg namų šeimininkei reiktų apelsino, o vyras jai nupirktų citriną ir sakytų taigi tiks. Liūdina tokie eksperimentai ir tikrai tolsta nuo Raudonų plytų su kuriomis manau Vilkmergės segmentas ir bandė varžytis šiuo alumi.

Pirmyn Įrašas

Ankstesnis Įrašas

© 2019 Žalvarinis

Temą sukūrė Anders Norén