Žalvarinis

Mintys apie gerus dalykus

Karpynės alus

Po truputį Lietuvos alaus rinka bunda iš letargo miego ir gimsta vis daugiau įvairių alaus rūšių. Pirmuoju smuiku kol kas, aišku griežia Dundulis, Sakiškių alus bei Klausučių alaus darykla(žiemą sakė gausime paragauti dar vieną naują alaus stilių ir gal pristatymas bus per Žmogšala – winter beer festival?). Didžiosios daryklos taip pat stengiasi atsikovoti prarastas pozicijas leisdamos vis naujus produktus… Bet kas man, kaip vartotojui, yra smagiausia, kad ir kai kurios alaus daryklos siūliusios „tamsų“, „šviesų“ ir „su medumi“ pradeda mąstyti, kad to neužtenka ir bando žengti toliau.
Šį kartą noriu jums priminti tokį bravorą – Kaimo turizmo sodyba Karpynė . Apie juos visada galvojau, kad jiems svarbiausia žuvies ūkis ir kaimo turizmas, o alus tik tarp kitko. Bet pasirodo tikrai klydau. Alaus įrangą pasistatę nuo 2012 metų aludariai kvietėsi mokytojus iš Čekijos taip pat mokėsi Pakruojyje iš buvusios „Ragučio“ technologės. Nuo 2013 metų rudens vyriausiu aludariu dirba Sigitas.
Ir alaus įranga leidžia brandinti 9 tonas alaus, o vienu virimu išverdama 500 litrų alaus. Taigi, bravoras talpose vienu metu gali brandinti 6 skirtingas rūšis alaus.
Kažkaip Vilniuje man nepavyko rasti jų alaus nusipirkti, tai alaus aprašymai iš atminties ragaujant juos Amatų, muzikos ir alaus festivalis Pakruojo dvare.
Šviesus lageras primena savo čekiškus klonus (neveltui pradžia duota buvo čekų aludarių) ir tuo išsiskiria iš dažniausiai siūlomų lietuviškų lagerų, kurie naudoja tik vienus Mangun apynius, o čia jaučiami keli čekiškų apynių deriniai. Neveltui manau Alaus Brolija (LT) šventės metu buvo pastebėtas ir šviesų lagerų kategorijoje laimėjo II vietą.
Tamsus lageras taip pat išsiskiriantis iš kitų, nes nenaudojama tiek karamelinio salyklo, kad net užpakalis suliptų. Bet daugiau nieko išsiskiriančio jame nepamenu. Manau jam gal kiek trūksta savo veido, nes tamsiam lagerui norisi išskirtinumo. Dažnas alaus gurmanas iš vieno gurkšnio atskirtų alaus darykla Davra Varniukus, ar Klausučių 666, tai linkiu ir šiam alui dar patobulėti.
Tamsusis elis – šiek tiek savyje turintis belgiškumo, pipiriškumo užuominų, bet šiuo metu kai kurios daryklos ar importuotojai atveža tokių įdomių elių, kad toks alus neatlaiko konkurencijos. Eliui manau reiktų pagalvoti arba apie labiau išreikštą mielių arba apynių charakterį.
Ir ketvirtas alus – mano šventės atradimas, tai jų kvietinis alus. Jis, beje, puikiai pataikė į belgiško kvietinio alaus stiliaus rėmus. Drumstas su nemaža puta, citrusinis malonus aromatas, saldaus apelsino skonio su nedidele rūgštele alus. Nuostabus kvietinukas (beje, girdėjau kad ir savo nagus prie jo prikišo ir vienas „Alaus brolijos“ narys).
O teko girdėti, kad aludaris nežada sustoti vietoje ir jau yra kalbų apie naujas alaus rūšis (triplelis, stoutas ir pan.)…
Taip pat man labai patinka, kad ši darykla turi labai daug atributikos (taurės, bokalai, tušinukai, marškinėliai ir pan.) ir viską galima įsigyti. Labai patogu alaus atributikos kolekcionieriams, kuriems nereikia medžioti jų atributikos.
Tačiau reikia ir šaukšto deguto. Užsimanai bare Karpynės alaus ir padavėjaui sakai man „Draugų alaus“. Ir tada jau burtų keliu tau barmenas renka alų, nes visos Karpynės alaus rūšys turi tą patį pavadinimą – „Draugų“. Juk tikrai galima originaliau? Jei jau Karpynė, gal žuvų pavadinimais ar panašiai?

Pirmyn Įrašas

Ankstesnis Įrašas

© 2019 Žalvarinis

Temą sukūrė Anders Norén