Žalvarinis

Mintys apie gerus dalykus

Varšuvos alaus festivalis

Atrodo po Varšuvos alaus festivalio praėjo kelios savaitės, bet visi nebuvę dar nenustoja klausinėti kaip sekėsi. Tai geriau vieną kartą parašyti, nei šimtą kartų pasakoti. Ekipažą susikomplektavom beveik prieš pat festivalį – Jonaistė, Vidmantas (beje, Vilkmergės alus vardas buvo paminėtas mūsų lūpomis dažniau nei jo), Giedrius bei aš. Jau kelionės pradžia nuteikė labai maloniai, kai palikus Lietuvą pradėjo šviesti saulė, laukai bei miškai darėsi vis žalesni. Tik atvykę nutarėme atsigaivinti ir užsukome į mums žinomą barų tinklą Piw Paw Mazowiecka. Šis jų tinklo baras nėra didžiausias, nes turi „tik“ 65 kranus ir laisvai leidžia ragauti įvairias alaus rūšis, kol išsirenki norimą. Vėl pasijuntam tarsi atvykę keliais dešimtmečiais į priekį. Šį kartą nusprendžiame per daug po barus nesiblaškyti ir iškart patraukiame į festivalį, kad paragautume alaus, kurio greit nelieka. Šį kartą pradėjome nuo įvairių vaisinių Lambic stiliaus alaus rūšių… Ir po velnių, lenkai jas moka gaminti! Toliau ragavome ir lenkiško stiliaus alų Grodziskie bei suomiško Sahti interpretacijas. Skanu, gardu, o galiausiai mūsų kompanija išdidėjo, kai prisijungė kolegos iš Kauno su savo kapitonu Genys Brewing Co. vyriausiu aludariu Jonu. Apie patį festivalį jau pasakojau turbūt ne kartą: trijų rūšių stiklinės, pritaikytos įvairiems stiliams, medžiaginis maišelis kabinamas ant kaklo įsidėti stiklinei, trys aukštai patalpų ir laukas su įvairiausiu maistu. Beveik visi aludariai aptarnauja kortele (ir pagaliau jau Lietuvoje pasirodys kortelės, kurias reikia tik priglausti ir pinigai nuskaitomi!), taures visur praplauna vandens srove, o kai kur net su alumi, kurį netrukus pils, daug vietos (nors penktadienį pajutome, kad jos galėtų būti ir daugiau, nes festivalis įgauna vis didesnį populiarumą), nuostabus oras. Per dvi festivalio dienas išragauta apie 80 alaus rūšių, labai daug įdomių senųjų stilių interpretacijų, daug įvairių brandintų statinėse. O dar, užėjęs į paprastą valgyklą, randi didžiulį craft alaus pasirinkimą ir maistą gamintą tarsi mamos ar užsukęs į kokią mažytę parduotuvytę (ale kaip kokia Aibė), kurioje lenkiško crafto skirtingų butelių gali prisirinkti kokias dvi dėžes, tiesiog įsimyli Lenkiją. Dar kartą Lenkiją atradau iš naujo ir ji dar labiau man patinka!

Pirmyn Įrašas

Ankstesnis Įrašas

© 2019 Žalvarinis

Temą sukūrė Anders Norén