Žalvarinis

Mintys apie gerus dalykus

Riga Craft Beer fest 2016 įspūdžiai

Rugpjūčio viduryje nustebino mūsų kaimynai latviai, kai nutarė surengti kokybiško alaus festivalį. Nors atrodo, kad vasara skirta tik muzikos festivaliams, bet kodėl gi nesudalyvavus ir alaus festivalyje? Taigi, nusprendėme vykti į Riga Craft Beer Fest. Viso renginio esmė – nedideliais kiekiais degustuoti skirtingų gamintojų alų. Apmokėjimo sistema – vienos arba dviejų dienų bilietas už 50 eur. Va taip paprastai imi ir ragauji įvairių aludarių kūrinius. Festivalis truko dvi dienas. Kiekvieną dieną buvo rengiamos dvi degustavimo sesijos, per kurias kiekvienas iš dalyvavusių aludarių turėjo pristatyti po 2 alaus/sidro rūšis.
Festivalio įspūdžius norėčiau pradėti nuo Eurolines kompanijos, kurią pasirinkome mūsų kelionės vežėju. Pasirinkimas buvo paprasčiausias – tuo metu tai buvo pigiausias pasiūlymas, nes rinkomės pakankamai vėlai (prieš savaitę iki festivalio). Tačiau paslaugų kokybė tikrai nustebino: nuo buteliuko vandens kiekvienam važiuojančiam iki WiFi visos kelionės metu (buvo dingęs gal 15 min.), o kur dar pilna vietos kojoms, media centras su nematytais filmais, veikiantis kondicionierius ir pan. Tikrai puikus vežėjas!
Latviją pasiekėme gana greitai ir komfortiškai, o ji mus taip pat pasitiko su besišypsančia saule bei malonia šiluma. Po super lietingos savaitės Ryga atrodė tikrai ne ką prasčiau nei Rodas. O ir viešbutis ( Hotel-Liene) maloniai sutiko įleisti nors iki įsiregistravimo buvo dar dvi valandos. Aš ir galvoju, ar begali būti geriau? Pakilios nuotaikos išėjome pasivaikščioti ir užsukome aplankyti gerai alaus mėgėjams pažįstamo Michael Perdue parduotuvės Beerfox/Callous Alus. Įkvėpti sėkmės ir pakilios nuotaikos, nusprendėme įtvirtinti tautų draugystę ir išsirinkome paragauti estiško (Õllenaut ir Põhjala Brewery) alaus. Beje, abu buvo išties puikūs. Trumpai apie parduotuvę – minimalistinio stiliaus, lentynos alui – tvirtos metalinės konstrukcijos su tikro medžio plokštėmis, sovietinės metalinės dėžės pienui tapusios puikiais krėslais bei gėlių šabakštynėlis ant palangės. Bet svarbiausia juk parduotuvės turinys! Ir ko tik ten nėra?.. Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Estija, Latvija, Belgija ir kitos šalys… Tik lietuviško alaus trūko… Dar pasitaisys!
Baigus gurkšnoti alų, į festivalį mūsų atvyksta prigriebti Gints Rotčenkovs, kuris mūsų kelionę pavertė dar 100 kart smagesne! Gintai, ačiū! Atvykus iki Aldaris daryklos, mus pasitiko senovinių ir naujų pastatų derinys. Daryklos pastatai atrodo tikrai įspūdingai, jauti jų sienų laikomą istorijos pulsą. Antrą festivalio dieną mums pavyko patekti ir į vidų bei apžiūrėti Aldaris Beer Museum ekspoziciją. Rekomenduojam. Idėja atrodo paprasta – talpos, ingredientai, bet kaip tai padaryta! Senosiose talpose vaizdo ir garso projekcijos, priklausomai nuo vykstančio proceso, įvairių rūšių alaus pavyzdžiai stikliniuose kubuose, atkartojančiuose „Mendelejevo“ (Alaus Mendelejevo) lentelę. Ilgai spoksojau ir į šalia esančią modernią daryklą, teko ilgai valytis seiles…
Bet grįžkime į patį festivalį. Užėjus gauni taurę (beje sudužus taurei čia taip pat yra tradicija ploti ir šaukti) ir eini ragauti. Per dvi dienas paragavome 120 alaus rūšių (festivalyje berods buvo pristatyta 190 skirtingų). Kiekvieno alaus neaprašinėsiu, bet keli pastebėjimai:
– Dažnai Lietuvoje girdime, kad mūsų mažųjų aludarių scena atsilieka nuo latvių. Bet šiame festivalyje pastebėjau, kad latviai turi Labietis ir Malduguns daryklas, o kitiems mažiesiems dar reikia stiebtis labai toli, nes turi arba vieną neblogą alų arba neturi tokio išviso… Kai gali šalia palyginti kelis tuos stiliaus alaus rūšis, tai tampa akivaizdu.
– Na iš Mikkeller tikėjausi daug, bet ir jie visiškai pateisino dėtas viltis. Jų atvežti egzemplioriai tiko festivaliui ir buvo nuostabūs. Tačiau norvegai Cervisiam tikrai nustebino. Visi jų ragauti alūs buvo nuostabūs, o Fade to white ir Bad Mango tiesiog nurovė stogą!
– Kažkaip niekad per daug nesidomėjau rusų alaus scena, bet Latvijoje supratau, kad tai buvo mano klaida. Visos atvykusios daryklos tikrai gamina tvarkingus, labai gardžius kūrinius ir puikiai save pristato. O Zagovor Brewery su Leftover Cracker (puikus moliūginis stautas!) buvo mano pirmos dienos favoritas, o Bottle Share – Beergeek Brewery su Mageek sour mush room (Gose su baravykais) buvo antros dienos įdomiausias alus. Taip pat įdomūs buvo Bakunin Brewing Co. Twin Berry rūgštusis elis ir Victory Art Brew Queen Mary Old BA edition: Calvados – Burton Ale.
Sakiškių alus ir Raudonų plytų alaus dirbtuvės buvo vieninteliai atstovai iš Lietuvos ir sugebėjo puikiai pristatyti tiek savo alų, tiek Lietuvos šiuolaikinės aludarystės aktualijas. Ypač fantastiškai atrodė Sakiškių stendas, kur alų pilstė tėvas ir sūnus. O ir alaus rūšis parinktos labai tinkamos, puikiai išvirtas rūgštusis elis ir gose su avietėmis bei daug kam įdomu buvo paragauti Gin Tonic IPA (tikrai verta paragauti kiekvienam). Raudonų plytų Jam session irgi paragavau ir supratau, kad bręstant jis tik gerėja!
– Festivalyje tu tikiesi gerti alų su istorija, taip alus tampa dar įdomesnis. Šiame festivalyje mes ir nesitikėjome, kad amerikiečiai ar Mikkeller atvažiuos pristatyti savų alų. Nors alus buvo tikrai šaunus ir nori giliau apie jį sužinoti, bet išgirsti „mane čia pastatė tik pilstyti, aš nieko nežinau“. Tai tikrai nuvilia. Juk nesunku pasiruošti per vakarą apie keturias alaus rūšis papasakoti plačiau, nors ir nesi jų atstovas?
– Maisto tiekėjai buvo Folkklubs Ala Pagrabs. Apie jų restoraną buvau girdėjęs tik gerus atsiliepimus, todėl apsidžiaugiau, kad jie ir aptarnaus festivalio svečius bei pamatęs neilgą menu (hamburgeriai, fish and chips ir dar keli pasirinkimai) nudžiugau. Bet tai gerų dalykų pabaiga. Maisto reikėjo laukti 45 minutes, nes virtuvėje vyravo chaosas, gautas mėsainis buvo pusžalis. Jie visiškai susimovė.
– Dar vienas minusas, kuris išėjo į pliusą. Tai nedidelis žmonių kiekis. Bet lankytojams tai buvo puiku, nes alaus galėjai net kartoti, o buvo ir tų, kurie pylėsi namo. Niekur nebuvo eilių ir galėjai lengvai bendrauti su aludariais. Tikiuosi Aldaris šį renginį tiesiog nurašys šį renginį į finansinį, bet tikrai ne socialinį nuostolį, o festivalis bus rengiamas dar kartą.
– Vanduo! Atrodo toks paprastas dalykas, bet šiame festivalyje buvo pasirūpinta ir taurių plovimo įranga ir nemokamu Vichy vanduo vandeniu, kurio galėjai gerti kiek norėjai!
– Viso festivalio metu grojo DJ ir dvi grupės, bet jos tikrai netrukdė atmosferai bei galėjai su visais puikiai susikalbėti.
P.S. Ačiū Gintui už kompanijos palaikymą ir visokeriopą pagalbą. Bei ačiū Raudonų plytų atstovams (Andrius Bagdzevičius ir Jonas Lingys), gimtąja kalba įspūdžiai ir mintys liejasi laisvai.

Pirmyn Įrašas

Ankstesnis Įrašas

© 2019 Žalvarinis

Temą sukūrė Anders Norén