Žalvarinis

Mintys apie gerus dalykus

Vilkmergės alus Žiemos Imperial stout

Vilkmergės alus kažkada tapo šio blogo atsiradimo priežastis. Nuo jų Senovinio alaus pristatymo jis ir gimė. Pats alus buvo tikrai geras, bet jau dingo iš parduotuvių lentynų.

Šiais metais Vilkmergė vis bando tapti geresniais (kad įtiktų Kalėdų seneliui?) – pasirodo vis naujos alaus rūšys (partijos limituotos, tik neaišku, kokia to skaitinė išraiška) ir bando bendrauti FB (tik keista, kad patys paprašo užduoti klausimus, o keturias dienas atsakymų neduoda…).
O šiandien nusprendžiau paragauti jų Kalėdinį alų „Žiemos imperial stout“… Ką gi, alaus net neatidarius, akyse kaupiasi ašaros, veidą apgaubia svetima gėda… Labai gerai, kad daryklos pradeda rašyti alaus stilius ant savo butelių, nes to alaus žinovai jau siekia ne vienerius metus. Bet, jei jau rašot alaus stilių, tai stenkitės į jį ir pataikyti. Vilkmergės alus pristato Imperial stout: ant etiketės prašyta 6,3%, nors Imperinio stauto stiprumas pagal BJCP (Tarptautinė alaus teisėjų asociacija, kuri nustato alaus parametrus) turėtų būti 8-12%. Toliau žiūrėdami randame skaičių 32, jis reiškia kartumą, bet ir vėl grįžtu prie BJCP ir ten randu 50-90. Na ir aptarsiu dar vieną parametrą – 160 (spalva), jis turėtų būti 60-80… Verdam vieną, rašom antrą… Jau Volfas Engelman daryklos aludariai ir marketingas gyvena skirtingose planetose, kodėl ir Vilkmergė nusprendė iškelti savo marketingo skyrių į Mažojo Princo planetą?
Įdėmiai apžiūrėję etiketę bandom ragauti. Taurėje jis pasirodo visiškai juodas su nedidele, standžia, ruda puta. Kvape pasitinka prieskonių gausa, o jie kartu nesusiderina, vienas kitą bando įveikti… Burnoje jus pasitinka puikus stautiškas glotnumas, ne per didelis angliarūgštės kiekis, bet paskui viską numarina prieskoniai. Poskonyje lieka daug cinamono ir muskato aitrumo, o ir kylanti alkoholio šiluma… Prieskonius šiek tiek paderinus ir padarius tirštesnį, išeitų neblogas Kalėdinis alus.

Pirmyn Įrašas

Ankstesnis Įrašas

© 2019 Žalvarinis

Temą sukūrė Anders Norén