Žalvarinis

Mintys apie gerus dalykus

Puikus festivalis kokybiško alaus mėgėjams iš Estijos ir ne tik…

Šį savaitgalį beveik visi alaus entuziastai iš Lietuvos paliko gimtąją šalį ir savaitgaliui emigravo į Estiją. Beje, Estija irgi turi savo “Verygą”, tačiau jų mažieji aludariai yra vieningesni ir turi susivienijimus kovot prieš jį ir jiems tai sekasi daug geriau, nei mūsų aludariams pavieniais šūksniais.

Žalvarinio bravoro atstovai nusprendė šiemet atidžiau pažiūrėti į Estijos alaus sceną ir ten vykstančius renginius ir procesus. Atvykome penktadienį iš ryto, o pirmasis taikinys buvo Sori brewing darykla. Dviejų suomių prieš kelis metus įkurta alaus darykla (TAIP, suomių, nes jiems verslo aplinka pasirodė žymiai palankesnė negu tėvynėje). Sename kariniame pastate įkurta visiškai moderni darykla (pirmą kartą mačiau įkurtą daryklą trečiame aukšte), labai gerai išnaudota visa vieta. Ir aišku didžiausią įspūdį palieka tai daug medinių statinių, kur bręsta alus. Darykloje iš viso dirba 10 žmonių (viena iš jų ir lietuvaitė, kuri mus labai šiltai priėmė!), alus eksportuojamas į Baltijos šalis, Vokietiją, Angliją, Suomiją ir dar plečiamos eksporto ribos. Išvykome pasikrovę daug pozityvios energijos.

Teko aplankyti ir dvi parduotuves, kurios buvo rekomenduotos pačių festivalio organizatorių, tai Lietuvoje neturime tokio atitikmens parduotuvių su tokia pasiūla. Daug Estijos daryklų atstovų, daug įvairiausio užsienio atstovų. Ir nemažai įvairiausio ekskliuzyvo. Barai šį kartą buvo nustumti į šalį ir palikti kitam kartui.

Apie patį festivalį galima kalbėti ir kalbėti, nes iš organizacinės pusės padaryta beveik tobulai. Pradedant nuo pradžių, kad festivalio apyrankę galėjai gauti valandą iki festivalio, taip išvengiant eilių. Festivalio vieta, tai buvusios pramoninės patalpos, dabar pritaikytos panašiems renginiams. Aludariai išsidėstę per du aukštus, nesugrūsti, kad galėtum laisvai prie kiekvieno prieiti ir pabendrauti. Visi gauna po festivalio taurę ir ragauja aludarių alų. Pati festivalio diena išskirstyta į dvi dalis, per kurias aludariai turi pasiūlyti po dvi rūšis alaus (per dieną galima buvo paragauti 176 skirtingas alaus rūšis, o festivalis vyko dvi dienas!). Gali bendrauti stovėdamas, norintys gali prisėsti. Ir dar viskas suskirstyta į triukšmingesnes bei ramesnes zonas.

Visur pilna vandens stiklinei praplauti bei daug vietų, kur gali nepatikusį alų (ar patikusį, kurio įpylė per daug) išpilti. Taip pat visi pateikti alūs buvo žinomi prieš kelias savaites ir galėjai jau iš anksto peržvelgti, ką norėtum paragauti. Taip pat protingai apgalvota, kad aludariai pradinei sesijai pateikė silpnesnį alų, o vėliau stipresnį. O toliau… Daug bendravimo, tiek su seniais pažįstamais, tiek atrandant naujus draugus. Be alaus ragavimo, buvo suorganizuota labai įdomi White labs (mielių gamintojo) įkūrėjo Chris White paskaita apie mieles, jų įtaką alui, tinkamo kiekio parinkimą, aeracijos ir apynių reikalingumą mielėms.

Vienintelis pastebėtas trūkumas – maistas. Buvo penki furgonai prekiaujantys maistu, bet po pirmos sesijos juose maisto galima sakyti nebebuvo. Aišku, gerai, kad festivalis vyko mieste ir nueiti pavalgyti kelis šimtus metrų nebuvo problema.

O mes jau dėliojamės savo rudens planus ir naujus festivalius 😉

Pirmyn Įrašas

Ankstesnis Įrašas

© 2019 Žalvarinis

Temą sukūrė Anders Norén