Barselona! Saulė, šiltas vėjas, palmės, žydras dangus, jūros kvapas, šypsenos, laisvė, degančios akys ir nuolatinis judesys. Nuostabus miestas į kurį grįžome greičiau nei po metų vizito.
Į MASH alaus festivalį atvykome diena anksčiau, tad nutarėme vėl aplankyti Edge brewing (Taip, ji ir toliau atvira tik kartą per mėnesį), kurioje vyko Pre Mash vakarėlis.
Galima buvo ragauti Edge brewing ir Garage Co alų, bei bendrauti su jau atvykusiais aludariais ar žmonėmis, kurie gyvena alumi. Nuotaika daryklos patalpose vyravo puiki, daug pašnekėsių prie alaus, užkandžiai, laisvė… Susipažinome tiek su MASH, tiek su BARCELONA BEER fest organizatoriais, pasidalinome idėjomis apie Lietuvą bei Ispaniją. Ir tarp mūsų panašumų tikrai daugiau nei skirtumų.
Vėliau pasukome į barą ALE & HOP.
Apie jį girdėjome daug gerų atsiliepimų iš pačių katalonų. Taip pat Ratebeer sistemoje apdovanotas kaip geriausias bar/restaurant ir t.t. O dar sužinojome, kad jį jau galime vadinti Brewpub‘u. Išbandėme ir jų alų – vieną su burokėliais (Beetroot saison), o kitą – prancūzišką stilių Grisette. Mano mamos burokėlių sunka skanesnė, o apie kitą sunku net pradėti kalbėti. Pasistiebti tikrai yra kur. Žmonių toje vietoj tikrai labai daug. Butelinis pasirinkimas surikiuotas sieninėse lentynose ir tęsiasi kiek akys užmato.
Bandėme patekti į dar tris. INA, Craft beer and Ramen ir Beer Cat. Penktadienis ir vėlus metas padarė savo – nebetilpome…
Kad ir mus skaitantiems Barselonoje nebūtų nuobodu, sukūrėme siūlomų ir mūsų jau aplankytų vietų žemėlapį (https://drive.google.com/open?id=1eux7KImuxJPWN-xOCEfcZFvKWy8&usp=sharing). Visada patariu pasitikrinti vietų darbo laiką FB paskyrose. Pirmam kartui žemėlapis tikrai pravers.
Apie MASH. Į festivalį atvykome 15 minučių iki atidarymo, nes girdėjome, kad bilietai jau beveik pasibaigę, o akreditacijas katalonai tiesiog buvo užmiršę išsiųst.
Festivalio vieta primena lietuviškos apleistos gamyklos vaizdelį, vartai, šukės, daug gelžbetonio. Pradėjome ieškoti įėjimo ir netyčia įsmukome į pačią festivalio erdvę. Netyčia. O tada jau pradėjom galvoti kaip čia „legalizuotis“. Besiaiškinant situaciją išgirdome ir ispaniškų keiksmų ir nesusikalbėjimo tarpo organizatorių gaidelę ir dar daug visko… Kaip Ispanijoje ir priimta mus nuramino ir nusiuntė palaukti specialioje spaudai skirtoje eilėje. Vartus į festivalį atvėrė tik po pusvalandžio nuo oficialios renginio pradžios… Bet dėl to niekas nesiparino. Absoliučiai. Žmonės ramiai laukė eilutėje, organizatoriai ramiai atlikinėjo paskutiniuosius pasiruošimo darbus ir tik mes dar neprisitaikę per parą prie ispaniško stiliuko nekantravome. Užeidami visi gavo po taurelę ir dvi festivalio monetas ( viena moneta vienas euras). Visas festivalio alus kainavo po dvi monetas, pilama buvo po 150- 250 ml.
Beje, už monetas buvo galima atsiskaityti ir kortele! Alų buvo galima suskirstyti į tris kategorijas: 1. įvairūs rūgštieji bei saison tipo nestiprūs alūs; 2. pakankamai stiprūs alūs, brandinti įvairiose bačkose ar tiesiog su kažkuo maišyti; 3. įvairiausios IPA. Kadangi jau išvakarėse katalonų apsiklausinėjom, ką jie siūlo paragauti, tai būtent pradėjome nuo Ales Agullons. Tai aludaris įsikūręs buvusiame vynuogyno savininko dvare ir verdantis po 500 l alaus bei turintis tris fermenterius, naudojantis savo vynuogyne sugautas mieles bei alų maišo su įvairiomis vynuogėmis, kartais bendrauja su Cantalion ir maišo jų alų su savo. Barselonos baruose jo atvežto alaus dažniausiai nelieka per kelias valandas…Alus jo tikrai žiauriai neįprastas ir skanus. Tikrai verta paragauti ir pasimėgauti.
Nepasakyčiau, kad ispanų lengvi alūs labai nustebino ir net sakyčiau paties festivalio lygį pakėlė svečiai: Magic Rock brewing, Evil twin brewing, Mikkelller, Brekeriet Beer AB, J.Wakefield brewing, Schouskjelleren Mykrobryggeri, Cloudwater Brewing Co., Lervig, Alesmith ar Warpigs.
Taurių prasiskalavimui visoje teritorijoje buvo išdėlioti “Fermenteriai”, kuriuos nulat papildydavo vandeniu, prie tualetų taip pat nesiformavo eilės. Aludariai buvo suskirtyti į tris zonas, visiems išdalinta vienoda įranga, virš kiekvieno pakabintas jo pavadinimas. Erdvės bendravimui tikrai netruko nei salėse, taip pat pilna vietos lauke. O jei nori tiesiog gurkšnoti savo alų ir mėgautis alumi, tai dar vienoje salėje siautė didžėjai.
Taip pat lauke išalkusius gomurius maitino Food truck. Bei HOP Cream siūlė ledus su alumi. Teko ragauti ledus su Mikkeller spontaninės fermentacijos alumi… Kažkas virš dangaus…
Dar vieną pramogą sugalvojame matant, kad beveik visi alaus megėjai ar aludariai turi tatuiruotes. Ant Jonaistės sijono pradėjome klijuoti visų turimus lipdukus. Kol galiausiai jau patys aludariai pradėjo prašyti, kad jų etiketės atsidurtų ant sijono. Sijono turinys brangiai parduotas kolekcionieriams…
Kaip vertinčiau festivalį? Iš pradžių galvojau, tai vienas koks trūkumas ar kitas, bet dabar jau įjungęs ispanišką mąstymą suprantu, kad festivalis buvo nuostabus! Ar vyksmime kitais metais? Manau, kad tikrai tikėtina.
Kitą dieną tyrinėdami Barseloną užsukome ir į Black lab alaus brewpub’ą. Kaip tik sutapo, kad tuo metu rodė krepšinį, tai nusprendemė pasimėgauti ne tik alumi, bet ir jų maistu. Gaila, tik kad po MASH festivalio dar nebuvo atsigavęs pagrindinis aludaris ir neįvyko turas po pačią daryklą (bet tikiuosi tai pakartot kitais metais). Alus jų visas tikrai nurautas ir išlipantys iš visų stiliaus rėmų, bet tikrai skanus ir stebinantis. Maistas taip pat suvalgytas buvo labai skaniai…
Po Mash festivalio nusprendėme pailsėti ir persikėlėme į Alikantę. Ten jau daugiau mėgavomes istorija, jūra, paplūdimiais… Bet ir alus liko ne paskutinėje vietoje. Alikantę galėčiau palyginti su mūsų Palanga, kur įdomesnio alaus gana sunku rasti, bet įmanoma!
Iškart pridedu žemėlapį su įdomesnėmis vietomis: https://drive.google.com/open?id=1L_qNnF_qKS5XtJvXhzXeO4XnNVk&usp=sharing
Pats geriausias baras pasirodė Bonobo. Nuo ten dirbančių „crazy“ žmonių iki įvairiausio alaus pasirinkimo. Taip pat barmenai pagal tavo prioritetus gali tau padėt išsirinkti alų. Jei matys, kad tau alaus neužtenka, tai drąsiai pavaišins ir baro sąskaita! Lietuvoje barai dažnai prie alaus duoda riešutų, o Ispaninjoje populiaru pavaišinti alyvuogėmis!
Kita labai smagi parduotuvė Habemmus Bira, kurioje didžiulis alaus pasirinkimas iš viso pasaulio, vienos geriausių kainų. Ir, jei nusibodo atostogos, tai šioje parduotuvėje gali gauti visko, ko reikia namų aludarystei!
Ir dar vieną vietą išskirčiau Beershooter. Turbūt panašiausia į mūsų Gero alaus parduotuves (Jie taip pat turi savo parduotuvių tinklą kituose kurortiniuose miesteliuose). Tai šviesi parduotuvė, kur pilnos alaus lentynos. Daug alaus iš viso pasaulio bei kelios lentynos įvairiausio ispaniško alaus. Galima ragauti vietoje arba pasiimti išsinešimui. Beje, belgų trapistų alus ten visas pigesnis negu Lietuvoje ir beveik visų daryklų bent po vieną egzempliorių turi.
Taip pat verta aplankyti ir kitas pažymėtas vietas, nes visi turi pasiūlyti kokio išskirtinio ispaniško alaus. Jei Barselonoje atrodė, kad alaus kainos kandžiojasi, tai Alikantėje jau gali jaustis drąsiau ir Ispanijos mažųjų daryklų buteliukas baruose dažniausiai kainuoja 3,5-5 Eur, o parduotuvėse 1,5- 4 eur. Stipresnių ar apyniuotiškesnių alų kaina dažnai būna didesnė.
Ispanijoje yra labai daug mažųjų daryklų, tad tarp jų yra nelengva atsirinkti, ką ragauti. Ir iš jų tikrai ne visos yra nuostabios. Daug rekomendacijų susirinkau prieš važiuojant, kad būtina paragauti Tyris daryklos alaus. Bet man jų ragautas alus kažkoks visas neišbaigtas (panašiai jaučiuosi ragaudamas ir Barcelona Beer company alų). Daugiausiai simpatijų susilaukė bravorai – Cerveza Cinco Campanadas, Cerveza Artesanal El Cantero, Althaia Artesana ir dvi daryklos labiausiai nustebinusios, kurių prastesnio alaus neteko sutikti: Cerveza Yakka ir Naparbier (gali dėmesį atkreipt į šias daryklas ir mūsų alaus importuotojai).
