Vilniaus alaus festivalio įspūdžiai

Prieš aplankant festivalį buvo įvairių abejonių apie šį renginį. „Ar tai bus vienos daryklos piaras?“, „Ar pirmą kartą gali pavykti suorganizuoti festivalį naujokams?“ . Bet dabar, sau sėdinti sekmadienį, ir, prisiminus abi dienas, galiu drąsiai sakyti, tai buvo geriausias ir solidžiausias renginys šiais metais. Viskas išpildyta iki smulkmenų, kad aludariai ir dalyviai jaustųsi patogiai ir nereikėtų niekuo rūpintis.

Taip, viskas tikrai buvo išpildyta puikiai. Daug vietos, tiek norintiems pabendrauti, tiek norintiems paklausyti muzikos. Prie kiekvieno stendo stovi patys aludariai, kurie gali viską papasakoti apie alų, savo idėjas ar net pasidalinti receptais. Ir puiki publika, kurioje teko sutikti tiek gyvenančių alaus pasaulyje, tiek ir renginyje apsilankiusių pirmą kartą. Ir visi jie bendravo, ragavo ir, svarbiausia, šypsojosi!

Alaus buvo tikrai daug ir labai kokybiško! Net tarptautinei korporacijai priklausantis Lagunitas sugeba ir toliau įtikti ieškantiems naujų skonių. Taip pat estų ir lenkų desantas buvo labai kokybiškas ir stebinantis. O Widawa porteris brandintas statinėse išvis nunešė stogą.

Teko pakalbinti kelis aludarius, kurie visi sakė, kad jiems patiems labai patiko renginys ir, kad tik jei kvies, sugrįš ir kitais metais su savo naujais eksperimentais, naujais skoniais ir aromatais. Aludariai džiaugėsi, kad jiems nereikėjo rūpintis jokiais buitiniais klausimais, taip pat patiko publika, kuri buvo labai žingeidi ir norėjo sužinoti viską apie jų alų. Vienintelis portugalų bei ispanų nusiskundimas buvo, kad lauke jų laukia mirtis (oro temperatūra).

Ar buvo kas nepatiko? Kelios smulkmenos taisytinos, palyginus su kitais festivaliais, bet jos tikrai negadino bendro įspūdžio. Ir, aišku, daryklos Kissmeyer atstovai buvo tiesiog pasibaisėtini. Suprantu, kad ne visada išeina pakviesti aludarius. Bet, jei jau pastatai alų pristatinėti lietuvius savanorius, tai nors papasakok jiems apskritai kas yra alus ir bent tegul persiskaito padėtus lapus apie pristatomą alų. Nes vienintelis alus, kurio nebesinorėjo ragauti po „pristatinėtojų“ mekenimo….

Tikiuosi ir kitais metais įvyks toks festivalis ir jis dar labiau pasitemps ir bus dar geriau! Ir vėl lankytojai galės pasinerti į tokią atmosferą.

O Kalėdų senelio prie eglutės paprašysiu, kad kitais metais Vilniuje vyktų, ne du alaus festivaliai, o bent penki! Tikiuosi, tokie sėkmės pavyzdžiai ir kitiems įkvėps drąsos.

P.S. Kurio alaus buvo išpilta lauk daugiausiai? Taip, Vilkmergės šokoladinio 🙂