Žmogšala V

Kartu su Lietuvos šimtmečio paminėjimu praūžė ir Žmogšala V. Po šio festivalio dažniausiai pasikraudavau daug teigiamų emocijų, tačiau šį kartą jaučiausi kaip būdamas šermenyse.

Pagal žmonių bei dalyvių kiekį, net sunku tai pavadinti festivaliu. Gal tai labiau draugų bei bendraminčių susirinkimas, kuriame buvo pakviestos kelios daryklos. Prieš festivalį netikėjau, kad visi norintys tilps į Alaus namus, bet žmonių buvo tikrai mažai ir Alaus Namai atrodė net tuštoki…

Šiame festivalyje Lietuvos publikai prisistatė šešios daryklos iš užsienio (Ollenaut, Vaat, Kolk, Indie Janis, Bakunin, Selfmade Brewery) bei vieni alaus importuotojai, barų savininkai, žinomi kaip Nisha. Jeigu seniau būdavo sunku išsirinkti, ką norėtum paragauti ir niekaip nespėdavai visko paragauti, tai šiemet visą alų galima buvo ramiai išragauti per vieną vakarą. O ir patys aludariai šią Žmogšalą pavadino, kaip prasčiausiai organizuotą festivąlį, kuriame jiems teko lankytis.

Kaip namų aludaris GiN pastebėjo, kad antrą Žmogšalos dieną ištraukė namų aludariai su savo stogą raunančiais eksperimentais, pasiūlę lankytojams virš 30 alaus rūšių. Tik ir vėl girdėjosi priekaištų iš lankytojų, kad nebuvo nuorodų, kur namų aludariai ir juos kai kurie atrado tik prieš pat renginio pabaigą…

Ar visa tai mane pritrenkė? Nemanau, neturėjau per didelių vilčių, kad bus labai galingas renginys. Ar nustebino? Tikrai taip, tokio chaoso tikrai nesitikėjau ir maniau, kad viskas bus šiek tiek geriau.

Ko galime laukti kitais metais? Manau Žmogšalos organizatoriams reiktų vėl susiimti ir pakilti kaip Feniksui iš pelenų bei grįžti į pirmųjų savo organizuotų festivalių lygį. Tada festivalis pritrauks ir žmonių, ir patys aludariai noriai į jį važiuos. O jei ne, tada manau ieškosime naujų alaus festivalių, kurių Lietuvoje ir aplink kiekvienais metais daugėja.