Jau liko mažiau nei mėnuo iki geriausio (bent pernai tikrai taip!) Lietuvoje alaus festivalio.
Jeigu bus bent per pusę taip gerai, kaip buvo pernai, tai bus nuostabu! Vėl daug draugų, pašnekesių, idėjų… Tad griebkit bilietus ir susitinkam!
Apie antrąjį festivalį sutiko papasakoti vienas organizatorių – Vidmantas Čičelis.
Žalvarinis: Dažnai tenka girdėti, kad pirmas filmas, renginys būna geriausias. Kaip organizuodami antrą VAF žadate tai paneigti?
Vidmantas: Dėl pirmo karto, tai labai priklauso su kuo kaip kada. Perskaičius pirmą kartą knygą ir po pusmečio antrą kartą nebus tas pats, kad perskaityti būnant 12-os ir 30-ies. Su renginiais yra taip, kad labai daug dalykų priklauso nuo lūkesčių. Po blogos patirties, dažnai lūkesčiai nebūna aukšti, o po geros – atvirkščiai. Daug kas nuo jų priklauso. Mums pernai metais renginys buvo didelis stresas – turėjome labai mažai laiko ir viskas buvo pirmą kartą. Šiemet pradėjome organizuoti gerokai anksčiau, likus 5 mėnesiams turėjome beveik visus dalyvius. Po pirmojo matėme mažas klaideles, kurias stengsimės šiemet ištaisyti, stengsimės pagyvinti renginį. Turėsime vieną erdvę skirtą tik degustacijoms, vieną pasakojimams ir didelę sceną didelėms temom. Trys erdvės renginiams. Bus atskira zona pramogoms. Šiemet padarėme erdvę žmonėms, kurie nori susitikti su verslo partneriais, su draugais ir turėti šiek tiek kitokias – labiau išskirtines galimybes kaip pirmumas į degustacijas, užkandžiai, kava ir pan. dalykai. Tam tereikia įsigyti VIP bilietą. Trumpai tariant, bus daugiau tvarkos, daugiau pramogų ir išliks lygiai tokia pati nuostabi atmosfera kaip pernai.
Žalvarinis: Viešoje erdvėje tenka girdėti pastebėjimus, kad VAF – mažasis Varšuvos alaus festivalis? Ar tikrai festivalyje pamatysime daugiausiai Lenkijos aludarių? Kodėl sumažėjo Lietuvos aludarių?
Vidmantas: Pradėkim nuo to, kad Varšuvos festivalyje reikia mokėti už kiekvieną taurės pripildymą, o VAF – ne. Bus 5 puikūs bravorai iš Lenkijos, Varšuvoje jų, turbūt, 50. VAF viena pagrindinių krypčių – kuo daugiau skirtingų pasaulio valstybių, šiemet jų planuojame net 17. Stende stovi ne platintojai, o atvyksta patys alaus daryklų atstovai. Kadangi VAF riboja esamas plotas, mes turime riboti alaus daryklų kiekį.
Žalvarinis: Kaip elgtis žmogui tokiame festivalyje, kuris tik pradeda pažintį su craft scena? Ar bus kažkokie savanoriai ar lankstinukai, kad festivalis jiems nesibaigtų per greitai?
Vidmantas: Bus daug savanorių, bet jie daugiau padės susiorientuoti erdvėje, padės padaryti taip, kad lankytojai pastebėtų tik tai, kas yra geriausia. Pasirinkimas bus tikrai labai didelis, todėl kiekvienas atėjęs gaus ne tik degustacinę taurelę dovanų, bet ir lankstinukus su žemėlapiu, aludarių ir alaus sąrašu. Tikrai tikime, kad lankytojai nepraleis svarbiausių akcentų.
Žalvarinis: Ar dar liko bilietų? Kur jų galima įsigyti? Ar bus galima įsigyti jų prie įėjimo?
Vidmantas: Bilietai senka, todėl greitu metu planuojame juos branginti. Ar bus prie įėjimo – greičiausiai taip, bet kaina priklausys nuo parduotų kiekio. Aišku viena, vietoje bus tikrai daug brangiau.
Žalvarinis: Kokios daryklos pakvietimą laikote didžiausia šių metų sėkme?
Vidmantas: Nesinori išskirti nė vienos. Tai, kad jos atvažiuoja – jau aišku, kad rinkomės, kvietėme ir laukėme jų labai. Turime jau kelis neįtikėtinus pažadus iš tų, kas šiemet negalėjo dalyvauti, todėl kitų metų aludarių sąrašas jau pradėtas sudarinėti. Taip pat negalėjome pakviesti visų, kurių norėjome, nes, kaip ir minėjau, VAF plotas ribotas. Turėsime bravorą ne tik iš JAV, bet ir iš ten, iš kur atrodė neįtikėtina prisikviesti – Panamos. Nežinau kiek lietuvių yra buvę ten, bet bravoras iš Panamos tikrai pirmą kartą Lietuvoje.
Praeitų metų festivalio aidai: http://www.zalvarinioidejos.com/be/2017/12/04/vilniaus-alaus-festivalio-ispudziai/
Kol nepabrango griebiam čia.