VAF2018 įspūdžiai

Daugelis alaus mylėtojų, išgirdę žodžių junginį „brandinta statinėse“, suklūsta ir jų gomuriuose pradeda kauptis seilės… Bet ne visiems aludariams išeina iš statinės išgauti „Grand Cru“ tipo alų. Panašios mintys šiais metais sukasi ir apie Vilniaus alaus festivalį.

Renginys tikrai sulaukė gausaus lankytojų skaičiaus (nežinau tikslių skaičių, bet nenustebčiau, kad abi dienas buvo „sold out“), pakviesti tikrai labai įdomūs aludariai iš viso pasaulio, daug diskusijų erdvių, kitos pramogos. Milijonas pažįstamų veidų. Puikios nuotaikos.

Tikrai pirmą kartą atradau tokias daryklas kaip Lakefront brewery, Malmo Brewing Co., Monyo, Laugar (buvau tik ragavęs jų kolaboracijų). Ir koks alus tapo festivalio pirmu numeriu? Man Lakefront Brewery Hazy Rabbit bei Tanker daryklos Kraft lager, atrodo paprastas lageris, bet turbūt vienintelis festivalyje be jokių ydų…

Taip pat puiku, kad šiemet galima buvo gauti iškart tuščią taurelę, be Vilkmergės alaus.

Na yra kelios smulkios detalės, kurios nepadėjo šiam renginiui ir vėl pasiekti „Grand Cru“ lygio. Apie ką aš čia?

Pirmiausia, tai festivalio komunikacija buvo labai prasta. Labai. Taškas.

Net nežinau nuo ko pradėti. Ar nuo to, kad aludariai paskelbiami oficialiame renginio puslapyje ir paskui tyliai dingsta be jokios žinutės? Ar nuo to, kad festivalio programa puslapyje jo pradžios dieną dar nėra paskelbta? Labai keistai buvo dirbama šiais metais. Pagal paiešką puslapyje taip pat neįmanoma nieko rasti. Mobiliems įrenginiams puslapis sunkiai naviguotinas.

Na alaus sąrašas tai buvo paskelbtas FB platybėse. Viename iš įvykio įrašų… Tik turi jį sekti, kad žinotum apie tą paskelbimą. Daryklos alaus sąraše sudėliotos neaišku pagal ką (ne pagal ABC, ne pagal stovėjimo vietą, ne pagal šalį, bet gal yra ir dar kokia logika?). O dar ir vartotojų klaidinimas, kai organizatoriai skelbia, kad bus 200 rūšių (suprask skirtingų pavadinimų), o paaiškėja, kad taip nėra, patikslinu pagal programą, kad buvo 157. Ir keista tai matyti tokiame festivalyje, kurio vienas iš organizatorių prieš kelis metus atkreipė dėmesį į vieno baro meniu, kuriame surašyta daugybė butelių, kurių tiesiog nėra.

Bet kuriam besilankančiam VAF‘o FB galėjo atrodyti, kad organizatoriai intensyviai rašo apie festivalį, bet į jiems užduodamus klausimus renginio sienoje, matyt, nespėjo atsakyti.

Beje, teko susidurti su iššūkiu šeštadienį. Tai surasti šeštadienio alaus festivalio atsidarymo laiką. Pradžioje pabandžiau ant bilieto, bet nurodyta tik, kad tai dviejų dienų bilietas. Tada ieškojau FB renginyje, bet prie aprašymo neradau, FB rodo kad renginys vyksta. Puslapyje irgi nesisekė surasti, kol nepradėjau žiūrėti skilties dažniausiai užduodami klausimai. Tai ten ir radau. Tai, jei nenorite, kad tai būtų dažnas klausimas, tokią informaciją reikia laikyti „on top“.

Tarp dalyvių teko girdėti kalbų, kad šiemet gal pardavė daugiau bilietų ir panašiai. Bet taip nemanau, tiesiog, jei praeitais metais aludariai buvo paskirstyti per visą antrą aukštą ir maistas buvo įkurtas tarpuose, tai šiemet aludariai atsidūrė vienoje salėje. Momentais pabendrauti buvo neįmanoma, net iki jų nusigauti buvo labai sunku. Žmonės, jaučiantys klaustrofobiją, jautėsi turbūt labai nemaloniai. Dar toks įdomus dalykas, kad abi dienas Malmo daryklos alus greitai baigėsi, bet čia manau tiesiog, kad aludaris pildamas alų jo negailėjo J.

Kitas dalykas šaltis. Pernai, kiek pamenu lauke buvo ir daugiau sniego, lauko temperatūra panaši, bet viduje buvo šilta. O šiemet visur košė kažkokios šaltos srovės. Ypač tas jautėsi prie tualetų. Dar prisidėjo eilės lauke ir nesureguliuotas eismas su apyrankėm ir be apyrankių.

Tęsiant apie aplinką. Kada suprasime, kad alaus festivaliai nėra kažkoks gotų sąskrydis ir neturi būti viskas taip tamsu? Kaip gerai atrodė Alumbas, kai visi aludariai buvo puikiausiai apšviesti! Ar tas pats Talino festivalis vyksta industriniam pastate su mažai langų, bet būna šviesu. Juk alaus ragavimas yra jo išvaizdos, aromato ir skonio vertinimas. Kaip tokioje tamsybėje vertinti spalvą, bendrą išvaizdą?

Ir dvi svarbiausios kiekvieno alaus festivalio temos: tualetai ir taurių praplovimas. Atsiprašau, bet tualetai Lofte baisesni už kai kurių kavinių sovietinio tipo „tūlikus“. O alaus praplovimo įranga vienoje vietoje ir ne šalia aludarių?! Really?!

Tai tokie niuansai neleido visiškai mėgautis renginiu ir jam atsiduoti visu šimtu procentų.

Bet kuriuo atveju, tokio masto renginys Lietuvoje kol kas vienintelis ir labai tikiuosi, kad organizatoriai nenuleis rankų ir darys jį 2019 metais! Sėkmės!