Bo baras

Prie BO baras atsidūrėme dar iki baro darbo pradžios, tad nusprendėme palaukti, o ir pasisukioję pamatėm labai gražų vaizdą ir pasidarėm sau selfį…
Kauno BO baras – Vilniuje esančių Alaus namų mažesnis atitikmuo, tokia arklidė, kuri turbūt šimtą metų nematė remonto. Patiko išplanavimas, patalpa suskirstyta į mažas erdveles, kaip tik kompanijoms suteikia privatumo. O, jei nori, salės gale ypač privati erdvė 🙂 Nemažas alaus pasirinkimas užsienietiško/ lietuviško populiariausio. Barmenei sunku, kai pasibaigia bačkos, nes jos stovi ne šalia (bet tikiuosi kažkur rūsyje šaltai). Apie alų ji teiraujasi „tamsaus ar šviesaus“, o užsieniečių „Local or from other countries“, bet apie alų pradmenis tikrai žino. Pagal kainas ir besirenkančią publiką (patys buvom pirmieji įsiveržę, tik atidarius), tai puikus baras Kauno studentams. Muzika – šiuolaikinė, bet nePOPsinė.

Muitinės g. 9, Kaunas

Alaus sapnas

Antras ištyrinėtas Kauno baras buvo Alaus sapnas/smuklė Kaune. Ten vyko alaus kolekcionierių susitikimas, kur pagaliau turėjau garbės gyvai susipažinti su Vidu Valiunu bei Egidijumi Petruliu. Net neįsivaizdavau iki to laiko, kokias kolekcijas žmonės turi įvairios alaus atributikos: bokalai, padėkliukai, marškinėliai, kortos, etiketės, buteliai ir dar daug visko… O paklausus, kiek tokie daiktai kainuoja, tai pagalvoji, kad alaus virimas yra gana pigus hobis. Pats baras turi nemažai kranų iš kurių bėga įprastos Lietuvos mažųjų daryklų alaus rūšys. Sienos, lubos išduoda, kad baro šeimininkas taip pat yra alaus atributikos fanas. Aptarnavimas, švelniai tariant, nesužavi… Vos ne nori alaus, tai pats imk įsipilk, susimokėk ir neužmiršk išsiplauti bokalo. Keista, kad tokio aptarnavimo įstaiga dar laikosi. Ar tiesiog mes užtaikėme ne ant tos kojos atsikėlusio barmeno? Išgeriame po bokalą (tikrai gero alaus) ir nenorėdami gaišinti savo buvimu savininko iškeliaujame. (Vidas pasisiūlo pabūti gidu, parodo „special“ salę, papasakoja su kokia aistra žmonės domisi alaus atributika, kokias kolekcijas turi, kolekcionavimas įgavo kitą prasmę). Tas entuziazmas vertas viso didelio atskiro įrašo (kada nors).

Vilkmergės alaus Senovis, Porteris, Grand Cru, Aromatinis IPA ir Vyšnių Kriek ragavimas

Vieną savaitgalio vakarą paskyrėme Vilkmergės alus degustacijai. Ragavome tamsų altbier‘ą „Senovinis“, nebegaminamą „Porteris“ bei tris limituoto leidimo alaus rūšis „Grand Cru“ , „Aromatinis IPA“, „Vyšnių Kriek“ .
Pirmiausia pradėjome nuo Senovinio ir Grand Cru (kas dar nežino, tai „Crandu Cru” alus buvo sukurtas iš „Senovinio” alaus bazės, tik jam brandinant įdėta ąžuolo drožlių).
„Senovinis alus” (Altbier)
Aromatas
Sodrus salyklo aromatas, apyniai kvepia aštrokai.
Išvaizda
Skaidri vario-rudos spalvos, puta nedidelė laikosi visą degustacijos laiką
Skonis
Labai gerai subalansuoti visi penki panaudoti salyklai taip pat neblogai priderintas apynių žoliškumas, bet apynių kartumas ir vėl taikytas į mases, turbūt, bijant padaryt alų šiek tiek kartesnį, kaip derėtų stiliui.
„Crand Cru“ (Altbier su ąžuolo drožlėmis)
Aromatas
Tamsios duonos plutos, medžio kvapai pasklinda taurėje.
Išvaizda
Skaidri vario-rudos spalvos, puta nedidelė laikosi visą degustacijos laiką
Skonis
Neabejotinas vakaro lyderis, kurio aromatas ir skonis gerokai pranoko mūsų lūkesčius. Skonyje jaučiasi duonos bei medžio skoniai, o poskonyje lieka nedidelis riešutų skonis. Alus švelniai karbonizuotas.
Šių, tą pačią bazę turinčių gaminių, neįmanoma supainioti. „Grand Cru“ aromatas ir skonis yra turtingas, sodrus, darniai suskamba ąžuolo natos. Ar tiek verta mokėti už ilgiau brandintą alų – spręsti jums. Aš mokėjau ir nesigailiu.
Kitas ragautas alus – „Aromatingas IPA“ (Indian pale ale)
Išvaizda
Tamsiai geltonos, gintarinės spalvos alus su didele puta.
Aromatas
Pauosčius nosį pasiekia neintensyvi kvapų puokštė, tai medžio, žemės, žoliški aromatai. Visiškai neįprasti aromatai šiam stiliui, bent kiek teko ragauti.
Skonis
Po tokių aromatų tikisi ir įdomaus skonio, bet pajunti tik nedidelį buką (čia, kai tikiesi ir negauni, tinkamesnio žodžio nerandi…) kartumą. Kartumas lyg ir atsiranda, bet kaip netikėtai atsirado, taip netikėtai jis ir dingsta. Burnoje lieka lyg būtum, ką tik valgęs granolos (medus, riešutai, kviečiai). Deja, šiam alui nepavyko net iš toli pagulėti prie IPA stiliaus alaus.
„Porteris” (Porter)
Išvaizda
Tamsiai rudos spalvos su nedidele ilgai besilaikančia puta.
Aromatas
Kaimiškos duonos kvapai užlieja nosį
Skonis
Duonos kartumas susimaišęs su saldumu ir vienas kitą papildo. Pilno kūno alus gomuryje jaučias aksominis, minkštas, šiek tiek kartokas. Nesupratau, kodėl Vilkmergė nusprendė šį alų išimti iš prekybos? Deja, tai buvo paskutinis mano išsaugotas butelys.
Ir paskutinis, desertui buvo paliktas „Vyšnių Kriek“ (Kriek Lambic)
Išvaizda
Šviesios raudonos vyšnių spalvos alus su nedidele puta.
Aromatas
Tai lyg karštą vasarą atsidarytum naminį mamos (močiutės) vyšnių kompotą.
Skonis
Gerdamas galvoji lyg geri vyšnių uogienę, na tai tarsi gertum aromatizuotus sidrus. Kartumas tik vos vos jaučiasi gomuryje. Nežinau, kodėl pavadinime reikia dėti žodį Kriek ir taip klaidinti lietuvius pažindinant su šiuo stiliumi? Na kam? Net sunkiai pavadinčiau tai vaisinimui alumi, tiesiog per daug pridėta kvapiklių. Pridedi kvapiklių, dažiklių, pamiršti, kad gamini alų – va ir gavosi tas, kas gavosi…
Apibendrinant visą degustaciją galiu pasakyti, kad Vilkmergės „Senovinis” ir „Grand Cru” uždavė smalsumą, kad Vilkmergė bus dar vienas įdomus bravoras. Bet paskutinės dvi naujienos (Aromatinis IPA ir Vyšninis Kriek) tikrai nuvylė, kai stilius užrašomas tik etiketėje, o aluje to visai nebandoma padaryti. Tai lyg namų šeimininkei reiktų apelsino, o vyras jai nupirktų citriną ir sakytų taigi tiks. Liūdina tokie eksperimentai ir tikrai tolsta nuo Raudonų plytų su kuriomis manau Vilkmergės segmentas ir bandė varžytis šiuo alumi.

Šimo baras

Sėdėjau antradienį protmūšyje Šimo Bare ir galvojau, kuo gi šis baras toks žavus? Kuo gali traukti baras, į kurį važiuoji iš Pavilnio ar Lazdynų? Juk centre pilna barų, bet vis tiek užsuki į Šimą. Kažkokiu išskirtiniu alumi, kurio gali įsigyti tik jame tikrai nerasite, na, o panašaus stiliaus barų, manau, rastum Vilniuje ne vieną.

Galvojau toliau. Galvojau. Na, pagalvojau, kad gi viskas su tuo Šimo baru viskas yra gerai. Šildžiau savo nugarą prie krosnelės ir suvokiau, kad esu tokiam tikram bare, kokį įsivaizduoju esant tarsi vieną iš teminių, stilingų, šiltų barų užuomazgų Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje ar pan. (nors niekad ten nebuvau). Šimas tikrų tikriausias baras ne pagal savo išvaizdą, iškabą ar siūlomą asortimentą, bet pagal savo sielą. Baras gimsta ir turi sielą! Kai siela per baro egzistavimą taip ir neatsiskiria – nedingsta ir lankytojai. Ši vieta neskirta vieną kartą užsuksiančiam barų kritikui, ar paprastam praeiviui, kuris užeis pirmą ir paskutinį kartą. Šimas – bendruomenės susibūrimo vieta, kur vyrai ateina pabūt vyrais (be Linos dažniausiai būna viena ar retsykiais dvi moterys!). Tai vieta, į kurią ateini bent kartą per savaitę susitikti pažįstamą ir pasišnekėt. Vieną dieną bare gali būti tik klientu ir išgerti kelis bokalus, kitą dieną gali pravesti protmūšį ar supažindinti su alaus gėrimo kultūra. Tai padori ir netgi, sakyčiau, solidi vieta, nes joks smirdantis be PGV asmuo ar intelekto nesužalotas jaunuolis neleis sau išleisti poros eurų už bokalą. Ir čia suveikia magija, kad visi užėję sako vienam bokalui, bet išeini tik po kelių ar keliolikos (aš ne toks). Tik Pašilaičių vyrai gali išgerti virš dvidešimt bokalų (bent kaip fiksuoja rekordų lenta). Manau tokios vietos Pašilaičiams pavydi ne vienas Vilniaus rajonas. Ir jis tikrai skiriasi nuo daugelio centro kabokų, nes jis turi savo bendruomenę, savo alaus mylėtoją!

Laisvės pr. 88, Vilnius

(Uždarytas)Senas Radijas

(Uždarytas)Senas radijas “ – dar vienas šiuo metu populiarius mikro barų atstovas. Tik užėjus pasitinka užsistovėjusio senamiesčio buto kvapas, tas neišvėdinamas pelėsis (ir kažko susimaišiusio pelėsis/kanalizacija/alus/kažkas nevėdinto). Peržengus slenkstį dar gerai pamąstai, ar tikrai ten nori žengti… Visgi išdrįstu. Pats baras nedidelis, įsikūręs per du aukštus, o rūsyje atsisėdus vienai kompanijai, kita jau nelabai jau jaukiai jaustųsi. Pirmame aukšte keli sovietinio stiliaus staliukai, aukštos kėdės (gerokai padėvėtos) ir kelios vietos prie baro. Iš pavadinimo galime suprasti, kad pagrindinis baro akcentas yra radijas. O jų daug. Palubėje, ant lentynų. Tokie senoviniai, žavūs ir net veikia! Tik keista, kad užėjus muzika groja paleista iš kompiuterio, bet ne iš kurio nors radijo imtuvo. Barmeną kažkiek pakalbinus jis įjungia vieną iš radijų ir tada pasigirsta, kodėl šios jie dar vis taip mėgstami iki šiol – tobulas, švarus garsas (manau, visą laiką ir turėtų būti leidžiamas radijas, jei jau taip baras pasivadinęs). Įprastai neskiriu tiek žodžių aplinkai, bet šiuo atveju tai paminėti būtina, ypač turintiems jautresnes nosis (ir ne tik).
Alaus asortimentas bare: Vilniaus alus, Primator ir Dundulis pilstomi alūs bei daugiausiai Dundulio butelinio alaus. Kainos išsidėsčiusios gana plačiame spektre kažkur nuo 1,8 iki 3 eurų už bokalą/butelį. Beje, kai lankėmės bare buvo pirma diena, kai Dundulio ruginis elis pasiekė barus ir šiame bare jo turėjo! Puikiai! Maisto galima sakyti bare nėra, nes šiuo metu dėl higienos reikalavimų virtuvė uždaryta. Bet tai tikrai ne bėda.
Pats barmenas pasirodė gana bendraujantis (kas tikrai malonu), bet apie patį alų žino ne itin daug. Dažnas mintis apie alų nuleidau ir šyptelėjau… O ir šiaip bare įdomu tiesiog bendrauti ir visai nebūtinai apie alų. Ar ne?
Bendras įspūdis – nežinau ar Senas Radijas taps dažnai mano lankomu baru (kvapas). Tačiau juk geras alus (+padorios kainos) ir maloni atmosfera visuomet prisitraukia gerbėjus.

Beer Garden

Pirmasis baras – Beer Garden . Katpėdėlės viršuje įsikūrusio baro apibūdinimui neužtenka kelių žodžių. Vokiško stiliaus pastatas slepia 3 (bent tiek mačiau) aukštus erdvių. Trečiame aukšte randame barą. Tai kažkas tarp modernumo ir medinių sijų, šiuolaikinio baro ir grubaus stalo. Bet interjeras išties jaukus, norisi užeiti, pabūti, alaus išgerti ir futbolą pažiūrėti… Beveik visas apšvietimas sudėliotas iš Carlsberg reklamos (kas tikrai šauniai atrodo). Kranų suskaičiuota net 17! Visiškas šios kategorijos nugalėtojas Klaipėdoje! Aišku, dauguma alaus rūšių gerai žinomos, bet viena – Memelio tamsusis (su vaisiais) parduodamas tik Klaipėdoje (Beer Garden ir Alynuose) bei Vilniuje nepastebėtas pilstomas Belle-Vue Kriek . Memelio alus tikrai nustebino savo aromatais, subtiliu skoniu, net nelabai žinau atitikmens palyginimui. Puikus alus, nors daug neišgertum, nes skonis labai intensyvus. Beje, prie šalia esančio staliuko klientei pasakius, jog jos kvietinis alus surūgęs, be ginčų jis buvo iškart pakeistas, tai irgi stebintinais dalykas Lietuvoje. Padavėjos šypsosi, noriai bendrauja, „nestovi ant galvos“, bet atsiranda, kai reikia. Baro minusas – jis už daugiau nei 300 km nuo namų…

Žvejų g. 12, Klaipėda

Irish pub Nesse

 Irish pub Nesse (Pramogų bankas). Aplinka iščiustyta gražiai, padavėjai ir barmenai pasipuošę vienodomis aprangomis. Apie 10 kranų pilstomo alaus (daug užsienio gamintojų bei Raudonos plytos) ir didelis pasirinkimas iš Alaus gidas (Sanitex) asortimento. Barmenai apie alų gal ir žino, bet kažko įdomaus pasiūlyti nesugeba, paklausus apie vieną ar kitą rūšį išgirsti, kad dar patys neragavę ar jo tiesiog nėra. Užsiminėm ir apie alaus pateikimo temperatūrą, bet, na… Tikrai puiki ir graži vieta.

Turgaus g. 1, Klaipėda

Baras Leika

Baras „Leika” – baras, kurio pavadinimas kilęs nuo antrame aukšte, įsikūrusios fotomenininkų sąjungos. Baras yra nevykęs angliško tipo alinės plagiatas, bet tame ir atsiranda savotiško žavaus chaoso. Čia vėl randame kelis kranus mažųjų daryklų alaus bei Leikos alų (taip pat verda Aukštaitijos bravorai) ir nemažai užsienietiškų alaus rūšių buteliuose. Barmenė labai maloni, susirinkusi publika irgi šauni. Vakarą baigiam kupini entuziazmo ir pasitenkinimo visu nuostabiai šiltu Klaipėdos sutikimu.

Tomo g. 7, Klaipėda