Rimti reikalai Berlyne

Niekada negalvojome apie Berlyną, kaip atostogų kryptį. Kodėl? Net patys nežinom. Bet kai aviakompanija Rynair pasiūlė nuskraidinti ir parskraidinti už 20 eurų, tai čiupome šią galimybę.

Paskutinį kartą skridome į Ispaniją 2018 m. spalį, tad buvome maloniai nustebinti ženkliai pagražėjusio ir papilnėjusio VNO. Puiku, kad yra lietuviško alaus, bet galėtų būti ir daugiau. Gal ir bus.

Alaus lentynos VNO

Kelionei pasiruošėm susidarę populiarių lankytinų vietų žemėlapį, o, susirinkę rekomendacijas, peržiūrėję krūva įvairių blogerių nuomonių ir pasitikrinę Ratebeer.com sulipdėm Berlyno alaus vietų žemėlapį.

Kas tokio puikaus gali nutikti išlipus iš lėktuvo? Ogi greitas išėjimas iš oro uosto! Ane, VNO? Na ir, žinoma, pasitinka mus alutis.

Augustinerio knaipė tik išėjus iš atvykimų pastato

Pirmą vakarą (2019-02-12) labai maloniai nustebino jų viešasis transportas – aiškus, tikslus ir švarus. Labai patogu su juo keliauti po Berlyną! Taxi ir Uber taip pat yra, bet tai pakankamai brangu. Tarkim kelionė iš oro uosto su Uber atsieitų 50 Eur, traukiniu dviem 7 Eur. Schemos labai aiškios ir greitai perprantamos.

Gatvės įžymybės

Taip pat gatvėse pastebėsi tik vokiečių gamintojų automobilius, na ir aišku Uber bei taxi vairuotojus su Toyota Prius, iškart matosi, kad patys vokiečiai vertina savo darbo kokybę. Pirmą vakarą paragavę keletą vokiškų lagerių, kritome į lovas, nes laukė trys intensyvios dienos.

Antroji diena (2019-02-13) prasidėjo nuo populiariausių objektų lankymo: Reichstagas, Brandenburgo vartai, Holokausto aukų atminimo aikštė, Berlyno televizijos bokštas, Muziejų sala, Katedra ir pan. Visi pastatai demonstruoja galybę, didingumą, autentiškumą ir, jei būtume nesimokę istorijos, galvotume, kad jie stovi labai nuo seniai… Ir, aišku, Berlynas pilnas slegiančių vaizdų iš Sienos trupinėlių ir jos išskirtų žmonių istorijų bei beprasmiškumo, tautos naikinimo atsiprašymo ženklų. Miestas, kuriame į istoriją gali pažvelgti ne tik per faktus ir datas, bet ir per jausmus bei išgyvenimus.

Holokausto aukų atminimo aikštė
Holokausto aukų atminimo aikštė
Holokausto aukų atminimo aikštė
Brandenburgo vartai ir Povilas
Išradingai paslėpti suoliukai, bandysim balkone kažką panašaus…
Išsirinkom namams veidrodėlį

Berlyno sienos fragmentas
Berlyno sienos fragmentas
Berlyno sienos fragmentas

Patyrinėję architektūrinę kultūrą, nusprendėme, kad reikia įvertinti ir alaus kultūrą. Ir kaip pirmą stotelę pasirinkome seniausios alaus daryklos pasaulyje Weihenstephaner barą pačiame Berlyno centre.

Povilas prie Weihenstephaner baro Berlyne

Nuostabus alus, puikus aptarnavimas, jauki atmosfera, kiekvienas svečias pasijaučia tikrai laukiamas. Nustebino, kad mūsų padavėjas buvo pusamžis vyras. Bet pamačius, kaip jis dirba, nebeliko abejonių, kodėl jis čia dirba. Beje, ir kitose vietose dažnai barmenais ar padavėjais dirbo vyresnio amžiaus žmonės ir ne todėl, kad nerastų kito darbo, bet todėl, kad jie tos srities profesionalai. Retai mūsų šalyje pamatysi tokių profesionalų paprastose aludėse.

 

Mūsų sumokėta suma Weihenstephaner bare

Visokiausių marginimų meškutės tikrai džiugina akį, tad jų nemažai įdėsim ir straipsnyje

Kita aplankyta vieta – Lemke. Tai Berlyno centre įsikūręs kompleksas, kuris susideda iš daryklos ir kelių barų esančių aplink.

 

Pirmą kartą teko ragauti Berliner Weisse alų iš tokios plačios taurės (labai priminė senovinę šampano taurę) ir tik iš tokios taurės paragavus stilius atsiskleidė dar kartą.

 

Nudžiugino apynių ‘liustras’

Paėjus kelis šimtus metrų nuo baro, Jonaistė sakė: „Čia kvepia taip, kai tu namie alų verdi“. Pagal kvapą radome ir pačią Lemke daryklą.

Atsikvėpimui ir akių paganymui apsižiūrėjom įvairių vyriausybinių organizacijų kompleksą.

Gražu, kai technika dera su vėliava
Džiuginanti žaluma vasario mėnesį

Artėjant link laiko, kai atsidaro geri craft alaus barai, pradėjome sukti link Kaschk. Šioje vietoje pamačiau vyraujančią pasaulinę tendenciją – kavos/alaus baras. Viena vieta jums siūlo ir craft alų, ir craft kavą.

Daug kavos, daug gero alaus, stalo žaidimai, asmeniniai kompiuteriai, dirbantys ir turistaujantys – viskas telpa po vienu stogu

Toks konceptas populiarus visame Berlyne. Taip pat baras skelbiasi, kaip jauki darbo vieta. Gali ateiti su nešiojimu kompiuteriu bei dirbti ir gerti alų (na iš bėdos gali ir kavą). Jie tau siūlo gerą interneto ryšį (nes Berlyne tikrai jis ne visose vietose toks geras kaip Lietuvoje) ir rozetę. Taip dirbančių žmonių teko sutikti nemažai.

Legendinės vietos Mikkeller Berlin duris pravėrėme vos išmušus 5 valandai. Šiame bare net buvo sulaužyta tradicija: viena vieta, vienas alus.

Kuklios taurytės, nekuklios kainytės

Už Barselonos Mikkeller tikrai negeriau, bet su Varšuvos Mikkeller (nebėra!) turbūt net neverta lyginti, tiek išvaizda, tiek barmeno kompetencija. Aišku, čia labai gerai galėjai pamatyti Berlyno kainas, kai viena dešrelė kainuoja beveik tiek pat kiek Barselonoje šonkaulių porcija. Bet alus fantastiškas… Rekomenduojam pasikalbėti su personalu, nes jie tikrai fantastiški!

Taproom. Visiškai keista vieta su nesuprantama idėja. Taip ir likome nesupratę, kodėl ją rekomenduoja alaus blogeriai. Neverta tokioje vietoje gaišti laiko.

Brewdog Berlin Mitte. Tokį Brewdog barą ir įsivaizdavau. Didžiulis, industrinis interjeras, jų stiliaus alaus lenta bei barmenai, puikiai nusimanantys apie alų, ir galintys tau padėti išsirinkti. Buvo itin didelis pasirinkimas, o akį patraukė mylimas prekės ženklas – Rodenbach ir dar neragautas jo Alexander. Dar sukirtom picą ir su didžiuliu pasitenkinimu lėkėm toliau.

Atskiro aptarimo verta ir fantastiška parduotuvė Hopfen und Malz. Visiškai mažutė vieta, kur visi buteliukai kruopščiai sukaišioti į mažas lentynėles. Parduotuvėles vadovas mus išsamiai pakonsultavo, pasiūlė tikrai labai įdomių pavyzdžių, patarė, ką tikrai vertėtų paragauti, ko geriau nesirinkti. Aptarnavimas 3000.

Vagabund Brauerei. Darykla-baras. Daugelis rašė, kad verta čia užsukti paragauti jų verdamų lagerių (dėl to šiaip ir važiavome į Vokietiją), bet mūsų apsilankymo metu jų kranai buvo dedikuoti tik eliams. Taip pat darykloje rengiami turai, bet mes atėjome jau per vėlai. Biteris buvo tikrai gardus, bet imperinis stoutas per saldus, tarsi nesusifermentavęs, lipo „aukštesni“ alkoholiai. Beje, šios daryklos kurinių galėsite paskanauti Vilniaus alaus festivalyje!

Vagabunde sutiktas vietinis parekomendavo fantastišką vietą – Eschenbräu, įsikūrusią šalia esančiame mikrorajone. Po didžiuliu daugiaaukščiu įsikūręs brewpub’as siūlo puikius rūkytus alučius. Tai tarp studentų bendrabučių įsiterpusi alaus darykla-baras. Apie viską, ką ten ragavome, galime pasakyti – labai minkštas, gardus rūkytas alus. Tiesiog nerealus alus! Vietinis sakė, kad savaitės vidurys ir klientų nebus daug. Na, o tai tai reiškia visi stalai nusėsti ir tik keli stovintys (bet ne pilnas baras stovinčių) studentai. Idėja baras labai priminė Alaus namus, tik žymiai šviesesnis. Aplink matėme tik vietinius! Visiškai verta dėmesio vieta!

Trečioji diena (2019-02-14) prasidėjo Los Angeles aikštėje su alučiais rankose. Ne bet kokiais, žinoma. Po visko vėl tyrėm barus.

Domimės miesto grožybėmis

Naudojamės pavasario šiluma ir organizuojam linksmybes

The Castle Berlin Friedrichshain baras yra įsikūręs įspūdingame sename name, kuris seniau buvo Berlyno vartai.

Pažvelgęs pro vitrininius langus net neįsivaizduotum, kad tai craft alaus baras.

Užsukom į vidų, viskas primena oro uostą, tik gerokai tamsiau. Pastebėjome, kad taip pat siūloma įvairios „craft“ kavos bei 50 kranų alaus ir 50 skirtingų džino opcijų. Dirba „iki labai vėlai“ 🙂 , tikslaus pabaigos laiko nėra. Ragauti alučiai tikrai nenuvylė, o rinkomės gan ilgai. Beje, ši vieta yra tikras vyro rojus, nes įsikūrusi kitoje gatvės pusėje nei Humana. O Humanos dydis, tai sudėkite visas Vilniuje esančias Humanas ir padauginkit iš dviejų… Vienas aukštas skirtas visiškai naujiems drabužiams, du aukštai moterims, vienas vyrams, vienas vaikams ir vienas daiktams. Prekiniai ženklai nuo H&M iki Coco Chanel. Antra Jūsų pusė ten gali praleisti kokias dvi paras, na o jūs pats…

Protokoll taproom tai prieš kelis metus Ratebeer sistemoje reitinguota kaip geriausia Vokietijos alaus vieta.

Protokoll taproom

Iš pirmo žvilgsnio šiuolaikiškas, hipsteriškas, primenantis mūsų Prohibiciją, pabas. Užėję pamanėm, kad bus žiauriai gerai. Bet visos vietos žavesį gali sugadinti tiesiog… prastas alus. Protokolą sumanėm aplankyti prisiderinę prie kranų užimtuvių renginio.

Rumunų aludariai HOP HOOLIGANS pavogė kranus ir pilstė savo itin sunkiai geriamą alų… Paragvom, nusivylėm ir išėjom… Interjeras, barmenai ir vibe’as – puikus, atrodo viskas, ko reikia.

Tie patys Hop Hooligans lankysis ir Vilniaus Alaus festivalyje lapkričio mėnesį, tikiuosi, kad pakeisim nuomonę apie juos.

Nieko nelaukdami nukulniavome į kitą bar Strassenbrau.

Tai vieta, kuri dienomis būna normali alaus darykla, o vakarais tarsi vilkolakis virsta baru.

Interjeras šiuolaikiškas, lubos sutvarkytos 🙂 Užėjus pasitinka gan plati alučių eilė, aptarnavimas prie baro ir vienintelė likusi vietelė prie pat baro.

Nieko nelaukę bėgam ir užsiimam. Šalia vienas iš barmenų veda degustaciją – labai profesionaliai ir nuosekliai, anglų kalba turistams. Šalia mūsų įsikūrusios ir 8 merginos, smagiai taškančios Prosecco. Po šiuo stogu tilpo visi ir viskas.

Gal Berlyno mastais ir nelabai išsiskiria, bet jei tokią vietą turėtume Vilniaus centre, tai būtų numeris vienas rekomenduojamų aplankyti brewpubų sąraše.

Dolden Madel Braugasthus. Kaip supratome iš lankytojų vertinimų, daugiausiai pilsto nedidelės Hamburgo daryklos alų bei keli kranai dedikuoti Berlyne gaminamam alui bei nesuskaičiuojamas kiekis buteliukų (bent mums nepavyko).

Ir šią vietą verta aplankyti ne vien dėl alaus, bet ir dėl maisto. Šioje vietoje galima gauti skaniausią iki šio ragautą „Vienos šnicelį“, kuris patiekiamas su naminiais makaronais. Net berašant vėl pradėjo kauptis seilės burnoje. Tikrai norisi dar kartą čia grįžti.

O už keliolikos metrų nuo Dolden Madel įsikūręs Bierladen Berlin.

Jei Lietuvoje mėgstama pirmo aukšto butuose įkurti kirpyklas, tai Berlyne (ir ne tik!) mėgstama įkurti barus ar alaus parduotuves. Šioje vietoje viena siena vien alaus šaldytuvai, keli kranai ir daug bendraujančių žmonių. Tokia nei vietinė užeigėlė nei parduotuvė. Kažkas per viduriuką… Paragavom kelis alučius, barmenas angliškai nekalbėjo, tad ir patarimų neteko prašyti.

Tuo ir baigėm vakarą.

Ryte (2019-02-15) naujas meškiukas (meškiukai) ir nauji reikalai.

Noras valgyti šnicelius niekur nedingo. Tad toliau juos sėkmingai kirtom puikioj vietoj Zum Patzenhofer.

Apie alų neišsiplėsim – Berliner weisse su žaliuoju sirupu ir šiaudeliu 🙂 Nes nu privaloma pabūti tikrais turistais, o ne išpindėjusiais gyyykais.

Niekuo neišsiskiriantis įėjimas, o viduje nertos servetėlės, įvairios nuotraukos, paveikslai. Gali vykti ir vakarėliai ir gedulingi pietūs.

Berlyno gyventojai sakė labai toli, Tripadvisor vertinimuose vis šmėžavo, kad labai sunku pasiekti, per brangu, neverta ir t. t. Na, o bet tačiau, kaip būdamas Berlyne, neaplankysi Stone daryklos (dabar Brewdog). Sukaupėm visas jėgas ir pasiruošėm varginančiai kelionei. Ji truko: dviejų minučių laukimas tinkamo transporto, 16 minučių kėlionė metro ir 15 minučių pėsčiomis (taip galima nueiti ir per 10 minučių, bet kaip eidamas Berlyno gatvėmis negersi alaus).

Ir pasiekėm. Žodžiais sunku apibūdinti, bet “amerikietiška” svajonė nusileido Berlyne.

Darykla įsikūrusi senoje dujų valymo gamykloje. Didžiulės erdvės, turbūt tokio dydžio barą mačiau pirmą kartą.

 

Užsisakėme po “tasting set”, turą po daryklą bei nusipirkome knygą. Ir tik išėjęs supranti, kad va taip reikia daryti biznį.

Jei turėtume vaikų, tai šliaužtinukus būtume nusipirkę su “Your father is arrogant bastard”. Siūlau apsilankyti kiekvienam. Beje, grįžome į miestą taip pat greitai. UPDATE. Kompleksas šiuo metu yra valdomas Brewdog.

BRLO brewhouse. Jei nenorite, kaip mes, ieškotis visame bare vietos ir galiausiai rast nedidelį kamputį, kurį užleidžia vietiniai, tai vietą rezervuokitės iš anksto. Kaip daugelis sakė, kad čia visada pilna žmonių. Lyginant su kitomis Berlyno vietomis, tai čia gana brangu. Viduryje viso baro išskirta speciali pakyla staliukams, prie kurių žmonės tvarkingai susodinami ir mėgaujasi vakariene. Tokia visiška priešingybė aplink vyraujančiam triukšmui. Matėm didžiulę erdvę lauke, bet orai vakare dar nebuvo tokie palankūs. Dauguma kranų dedikuoti arba jų pačių gamybos alui arba bendriems projektams su kitais bravorais. Taip ir nesupratome, kodėl ši vieta tokia populiari (nes tiesiog normaliai netilpome), bet alus pasirinktas į degustacinį rinkinį tikrai kokybiškas, be menkiausių priekaištų.

Lager Lager tai dar viena vieta, kuri yra pusiau butas, pusiau baras. Vėl keli kranai ir keli šaldytuvai su alumi.

Vieta mums pasirodė labai smagi tik dėl to, nes čia susipažinome su Bergeno (Norvegija) alaus festivalio organizatoriumi Rolv (Sour) Bergesenbei susitikome seniai matytą prietelį, knygos „Good beer guide to Belgium beers“ bendraautorių, JAV žurnalo apie alų „Draft Magazine” žurnalistą, įvairių publikacijų autorių (įskaitant apie lietuvišką kaimišką ir net keptinį alų) – Joe Stange. Su šiais dviem alaus guru visą vakarą dalinomės įspūdžiais apie mūsų šalių (Norvegija, Vokietija, Lietuva, JAV) alaus scenas. Apsiginklavę buteliuku vietinio patraukėm iki baro Nr. 1.

Kelis metus iš eilės Nr. 1 baras visoje Vokietijoje yra Muted Horn (pagal Ratebeer vartotojus 2017 m., 2018 m., 2019 m.). Lendame ne visiškai į rūsį, bet tikrai šiek tiek žemiau nei gatvės lygis.

Atėjus pasitinka neoninis užrašas ir pro langus matomas šurmulys. Alučiai užrašyti lentoje tikrai įspūdingi – danų, norvegų, JAV bei vokiečių ir kt. geriausių aludarių pavyzdžiai.

Vieta tikrai pakankamai jauki, triukšminga, žmonės dirbantys joje puikiai išmano savo darbą. Kadangi diskutavom gan daug ir garsiai sunku daugiau nupasakoti baro vibe’ą, tad būtinai dar ten grįšime.

Taip ir prabėgo greitai mūsų laikas Berlyne!

Ar verta užsukti į Berlyną keliom dienom? Tikrai verta pamatyti tiek architektūrą, tiek pajausti skirtingų miesto dalių dvasią bei, aišku, paragauti alaus.

 

Great belarusian Beer festival

Žalvarinio komanda savaitgaliui lekia į Baltarusiją. Dalyvausime Minsko alaus festivalyje. Trumpas interviu su organizatoriais, o srautą užpildysime nuotraukomis ir lankomiausiomis vietomis!

1. Kaip nusprendėte surengti festivalį Minske?
Iš pradžių pati idėja kilo mūsų geram draugui Antonui Pavlovetsui. Festivalio idėja buvo grindžiama paprastu poreikiu papasakoti ir parodyti, ką veikia Baltarusijos alaus daryklos. Tuo metu atsirado keletas gerai žinomų Baltarusijos alaus daryklų ir vis aktyviau pradėjo vystytis craft alaus rinka. Antono užduotis buvo pasidalinti savo supratimu apie craft‘ą ir jo svarbą, o jam tai puikiai sekėsi ir jis sėkmingai surengė net 5 festivalius iš eilės.

2. Ar šis festivalis skirtas hopheadam‘s ar tiesiog visiems, mylintiems kokybišką alų?
Visiems! Kiekvienas šventėje ras alaus pagal savo skonį. Alaus mėgėjai praplės akiratį, sužinos daug apie alų, pamatys kaip alus gali būti paįvairintas įdomiais priedais (mango, gervuogėmis), kokios yra alaus rūšys ir pan. Gerbėjams / alaus maniakams – puiki galimybė išbandyti naujus gaminius, o svarbiausia – aptarti juos asmeniškai su aludariais ir kitais festivalio dalyviais. Svarbiausia, kad festivalis ugdytų alaus vartojimo kultūrą. Rinkoje yra 1,5 litro ir 2 litrų talpose esančių produktų, mes tai smerkiame. Alaus gamyba apima kūrybiškumą, skonių ir stilių įvairovę, kiekvienas randa ką nors ypatingo, o atsižvelgiant į alaus daryklų skaičių pasaulyje, jūs nustojate galvoti „man litrinį bokalą!“ ir pradedate galvoti apie atradimus mažesniais kiekiais.

3. Kokias craft alaus vietas rekomenduotumėte aplankyti?
Na, dabar nebus jokios reklamos =) Baltarusijoje tai beveik visos vietos, kuriose yra craft alaus. Būtina užeiti: „BeerCap“ parduotuvė, „Sour Place“, «Пивной фей» („Alaus fėja“), „Zauglom“, „ Точка“, „Bavarija“, Beer-лога, „2Litra“.
O šių geriau vengti: Birhold, Briuselis, Khinkali, Bernardin, People, Old Town, Pint.

4. Ar festivalio metu organizuosite ekskursijas po alaus daryklas?
Šiais metais dar nepavyko to suorganizuoti, kitais metais tikrai mėginsime.  Užsienio festivalio svečiai nori susipažinti su vietinių alaus daryklų darbais, todėl dabar ruošiame ekskursijas visiems, besidomintiems, bendradarbiaujant su kelionių agentūromis.

5. Kiek žmonių organizuoja festivalį?
VI Minsko „Craft Beer Fest“ organizuoja didelė komanda. Iki festivalio pradžios jame dirba 5 žmonės, o festivalyje dirbs 20 žmonių.

6. Kokių turite ateities planų?
Planai, be abejo, yra ambicingi. 🙂 Mūsų komanda tikrai norėtų padaryti tris projektus per sezoną ir tai būtų ne tik Minskas. Labai norėčiau paliesti regionus. Pradedantiesiems – Gardinas ir Mogiliovas, o paskui sistemingai dalintis aistra craftui su visa šalimi, tačiau tai yra ilgalaikė perspektyva.

7. Kaip galėtumėte trumpai pristatyti Baltarusijos craft rinką žmonėms?
Man atrodo, kad čia galite pasiekti aukštos kokybės sąveiką per istoriją iš lūpų į lūpas. Kai kas nors įsijaučia į tam tikrą temą ir apie tai kalba su meile, ji labai žavi ir įkvepia. Craft alaus rinkos įvairovė gali būti pristatoma tik tokiu būdu. Juk kiekviena alaus darykla turi savo istoriją, principus ir skonius – visa tai labai asmeniška. Todėl reikia atvykti į festivalį, kur trumpai, lengvai ir paprastai kalbamės apie stilius, susipažįstame su aludariais, kalbamės apie alų, įsimylime projektą, susidraugaujame. Taip pat svarbu platinti craft alų baruose, kavinėse ir kitose vietose, kur žmonės visada gali jį išbandyti.

Namų aludarių festivalis Lenkijoje

Pim pim. Suskambo Facebook žinutės garsas. Atsiverčiu ir skaitau: „Sveika, gal sakau atvarykit pas mus ir sudalyvausi namų aludarių festivalyje?“ Pirma mintis gal koks ‘openair’as’ ir tiesiog keli aludariukai susitiks, pabendraus, kažkaip atsigaivins ir išsiskirstys. Tada skaitau toliau ir suprantu, kad reikalai rimti. Tad apie viską nuo pradžių.

Apie gerus dalykus, manau, daugžodžiauti ir nereikia.
Birželio viduryje Žalvarinio ir Zhiniuko namų alaus bravorai apjungė savo pajėgas ir nusprendė priimti iššūkį bei sudalyvauti Lenkijos namų aludarių festivalyje (nenormalus pavadinimas).

Tai uždaras renginys (į kurį galima buvo patekti, tik internetu įsigijus bilietą), kuriame galėjai sutikti 1500+ žmonių besidominčių bei palaikančių namų aludarystę. Šiais metais jie buvo ne tik iš Lenkijos, bet ir Lietuvos, Čekijos, Norvegijos. Kiekvienas dalyvis galėjo paragauti 80 namų aludarių alaus, kurie pateikė apie 300 savo kūrinių.

Ir tokiame renginyje vėl pamačiau, kad Lenkija nuo mūsų pabėgusi tiesiog šviesmečiais. Daugelis namų aludarių turėjo kamštukus, padėkliukus ir kitus daiktus su savo logotipais.

O jei kažkam kažkada atrodė Žalvarinio stendas nuostabus Žmogšaloje, tai jūs tikrai nebuvote Lenkijoje.

Ir mūsų stendas ir net… praktiškai ne stendas. Visi aludariai pasiruošė tarsi mini scenas, itin apgalvotai, alus pritaikytas pagal apipavidalinimo temą… Nuo akvariumų iki Žvaigždžių karų… Net nuotraukos neperteikia to viso gėrio. Su savo stendu net pasijutom šiek tiek nejaukiai. Nors lenkai, pasirodo, savo stendus ruošia šiai šventei visus metus…

Ką jie gauna už tai? Galima sakyti nieko! Kiekvienas gauna vos po 25 kg Viking Malt salyklo. Bet viso festivalio metu gali balsuoti už skaniausius alus bei rinkti gražiausią stendą. Už pirmas vietas prizai jau nemenki: Grainfather virimo bei fermentavimo įranga, išvyka į Norvegiją mokytis virti kveik stiliaus alų ar statinė, kurioje prieš tai buvo brandintas Jack Daniels viskis. Beje, balsuoti galėjai naudodamas internetinę programą, vos keliais paspaudimais savo mobiliame.

Taip pat festivalyje galima buvo pabendrauti su Viking Malt salyklo gamintojais, pasimokyti dirbti demonstracinėje Fementum Mobile laboratorijoje ar tiesiog pabendraut net su keturių namų aludarių krautuvių atstovais.

O jei tai nedomino, tiesiog galėjai iš pagrindinio renginio remėjo Žywiec griebti nealkoholinio alaus. Net keliose scenose vyko pokalbiai įvairiomis temomis (beveik viskas lenkiškai). Ant pagrindinės kalbėjo ir Jonaistė (angliškai) apie mūsų namų aludarius, Aludarių taurę, lietuvišką tradicinį alų ir craft sceną (klausė apie 200-300 žmonių).

Mūsų atstovavimas atrodė tikrai gerai! Alus kokybiškas ir tikrai daug kam patiko. O topas buvo Zhiniuko alus su Senalio mielėm.

Taip pat vyko apdovanojimai namų aludarių konkurso (kuris buvo įvykęs prieš kelias savaites).

Rekomenduoju tokį renginį kitais metais aplankyti ne tik namų aludarius, bet ir tiesiog mėgstančius alų.

Kitų metų renginio nuoroda čia.

Kristall IPA? Naujas trendas?

Jau turbūt esame pripratę, kad daugelis alaus naujovių pasiekia mus iš kitos Atlanto pusės. Bet šį kartą mus pabandė nustebinti konservatyvieji vokiečiai. Nors dažniausiai amerikiečiai paima tradicinius vokiškus receptus, kaip pvz. weizen ir sukuria White IPA. O dabar atvirkščiai vokiečiai nusprendė, kad NEIPA stilius turi būti visiškai skaidrus.

Kristall IPA turi būti visiškai skaidri, tarsi vanduo. Bet privalo turėti tas vaisines natas, minkštumą… Jei Brut IPA dažniausiai naudoja enzimus norint suskaldyti cukrus iki mielėms palankių, tai Kristall IPA eina dar toliau…

Alaus daryklos gamindamos tokį alų salinimo metu deda melodino enzimų, kurie veikia tarsi katalizatorius fermentavimo metu. Tada melodino fermentai suskaldo Mailardo reakcijos paveiktą salyklą į smulkius fragmentus ir ištekanti misa atrodo tarsi vanduo, visiškai praranda savo spalvą.

Pirmieji šį metodą pradėjo naudoti, seniausios daryklos pasaulyje atstovai WEIHENSTEPHAN aludariai. Tai alus, kurio išvaizda primena vandenį, bet kai tai alus išduoda standi puta, tropinių apynių aromatai bei mielingas skonis. Daugiau informacijos čia.

Dar vienos svajonių atostogos Ispanijoje!

Žalvarinio komanda puikiai pailsėjo Ispanijoje. Suplanavome atostogas savarankiškai ir jos turėjo būti daugmaž ‘džiaugiuosi saule ir jūra, valgau, geriu, nieko neveikiu’… Na o bet tačiau..

Toliau skaityti „Dar vienos svajonių atostogos Ispanijoje!“